G.Eidiejus: menininkas, turintis savo nuomonę

- Papasakok apie save. Kada ir kaip pats atradai kūrybą ir piešimą?

- Kiek pamenu, abu su broliu buvome kūrybiški nuo mažens. Kitados kūrėme trumpus vaizdo klipus, filmuodavome įvairias vaikiškas veiksmo filmų scenas, piešdavome filmukų ar žaidimų herojus. Tačiau rimtai į tai pradėjau žiūrėti tik būdamas šešiolikos, kai vieną naktį nutapiau tris abstrakčius paveikslus ir tai tarsi padėjo atsikratyti milžiniškos pečius užgulusios naštos. Supratau, kad kūryba išties gali padėti gyti.

- Galbūt tavo šeimoje yra su menu susijusių žmonių?

- Senelis iš tėčio pusės beveik visą gyvenimą dirbo dailide, o tėtis studijų metais taip pat užsiėmė daile, vėliau dirbo fotografu, mano brolis taip pat užsiima fotografija, multimedijomis. Turbūt galima teigti, kad šeimoje tikrai nesu vienintelis besidomintis kūryba.

- Kodėl pasirinkai studijas Didžiojoje Britanijoje, ar planuoji grįžti į Lietuvą?

- Lietuvoje tiesiog nemačiau studijų, kurios mane trauktų. Šiuo metu turbūt visai perspektyviai skamba kūrybinės industrijos ir grafinis dizainas, kur mokosi keletas mano draugų, tačiau savo sprendimu tikrai nesiskundžiu. Londone studijuoju iliustraciją ir vizualines komunikacijas. Dar prieš stodamas puikiai žinojau, kad universitetas iš manęs nieko nepadarys, kiek savęs įdėsiu, tiek ir turėsiu, tad su tokiu požiūriu ir judu į priekį. Sunku pasakyti, kaip bus po kelerių metų, tačiau tikrai matau save daugiau ar mažiau Lietuvoje.

- Kokią tematiką ir priemones labiausiai mėgsti naudoti kurdamas? Kas tave įkvepia?

- Šiuo metu dirbu su akvarele. Ši priemonė yra itin universali ir sunkiai pažabojama, turbūt tai ir skatina norėti ją perprasti. Kūrybos tematika gana įvairi, tačiau pastaruoju metu lieju abstrakčius, kartais siurrealius merginų portretus, siluetus. Labiausiai įkvepia prisiminimai iš Lietuvos, patirtis Anglijoje. Kartais paprastas naktinis pasivaikščiojimas parke ar piknikas po saulėtu dangumi virsta nauju mano darbeliu.

- Kaip gimė idėja išmarginti klasės sieną Kauno J.Jablonskio gimnazijoje?

- Kiek pamenu, dar mokykloje buvau šiek tiek anarchistinių pažiūrų. Dalykams, kurie mane domino, kuriuose mačiau prasmę, visuomet atsidėkodavau namų darbais, tačiau į kitus dalykus per daug nekreipdavau dėmesio. Matematikos mokytoja, pastebėjusi, kad jau ne pirmą kartą noriai neatlieku namų darbų, paklausė manęs, ką veikiu gyvenime, be matematikos. Aš kaip atsakymą pasisiūliau parodyti savo darbus. Praėjus kelioms dienoms, mokytoja pasiūlė sukurti bendrą projektą - išmarginti klasės sieną. Taip per pusmetį ant matematikos kabineto sienos atsirado spalvingas darbelis „Counting to unfinity“.

- Dažnai visuomenėje galima išgirsti visokių stereotipų apie menininkus. Kaip manai, kodėl tokie stereotipai vyrauja? Ir koks yra menininkų  gyvenimas?

- Stereotipai ne visada yra tik stereotipai. Juose dažnai būna ir daug tiesos. Turbūt dažniausi - kad menininkai „priplaukę“, vaikštantys padebesiais ir panašiai. Ir tai dažnai visiška tiesa. Dar menininkai dažnai ir rožinius akinius prigriebia, antraip turbūt būtų neįmanoma pabėgti nuo „smegenų plovimo“. Mano nuomone, menininkai yra gryni žmonės. Be jokių priemaišų ar E621, kad skaniau kramtytųsi. (Šypsosi.) O kadangi šiuolaikinėje kapitalistinėje visuomenėje tai dažnai nėra priimtina, turime stereotipus.

- Turi nemažą būrį sekėjų socialiniame tinkle. O kokiomis asmenybės ar dailininkais pats žaviesi?

- Šiuo metu išskirčiau tris: Agnes Cecile, S.Dali, Banksy. Truputis abstrakčios akvarelės, siurrealistinio galvos skausmo ir gatvės teisingumo.

- Pasidalydamas piešiniu, prie jo įkeli ir istoriją, jie papildo vienas kitą. Kuris atsiranda anksčiau?

- Idėja visuomet būna pirmas žingsnis. Ir tik tada vizualizavimas.

- Kokiomis svajonėmis ar planais dabar pats gyveni?

- Šiuo metu planuoju iš savo darbų daryti kokybiškas skaitmenines kopijas, kurias būtų galima spausdinti ir įsigyti. Taip pat galvoju ir apie savo antrą parodą, jau tariuosi su patalpų savininkais.

Dosjė

Gimimo data: 1996 01 03.

Gyvenimo šūkis: išlikti savimi pasaulyje, kuris nuolat stengiasi tave padaryti kažkuo kitu, yra didžiausias pasiekimas.

Laisvalaikio pomėgiai: astronomija, žvaigždžių stebėjimas, važinėjimas dviračiu, kinas, vaizdo klipų kūrimas, videožaidimai.

Kūriniai: sukaupta 150 piešinių kolekcija, 2015 m. surengta darbų paroda „Iš arčiau“ Kaune.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“