Stilingiausios Amerikos moters, buvusios prezidento žmonos „šventosios“ Džeki ir graiko magnato, „pirato“, turtingiausio žmogaus pasaulyje Aristo Onasio vestuvės į XX a. istoriją įėjo kaip tarptautinis skandalas, vienas iš labiausiai aptarinėjamų įvykių pasaulyje. Amerikiečiai piktinosi: Žaklina išdavė mylimo vyro ir populiariausio JAV prezidento atminimą nuo jo mirties praėjus „vos“ 5 metams! Daugelis taip ir neatleido jai šios „išdavystės“ ir net netardavo jos naujosios pavardės, pakeisdami ją viena paniekinama O.
Pirmoji Amerikos ponia
Žaklina Buvjė (Jacqueline Buvier) nuo jaunystės įsisąmonino - visi vyrai svetimauja. Jai ši mintis buvo tokia pat įprasta, kaip oras, kuriuo kvėpavo. Prieš akis jai buvo tėvo pavyzdys: stotingas, mokantis daryti įspūdį vyras nesidrovėjo veltis į meilės istorijas. Tėvų santuoka žlugo, bet Džeki ir toliau dievino tėvą ir tikėjo, kad jis elgėsi tinkamai. Dukra visada jį palaikė. Visą gyvenimą ji ieškos tėvo bruožų savo meilužiuose ir vyruose, bus žaisliukas šio pasaulio galingųjų rankose ir kentės vienatvę bei pažeminimą. Nors Džeki ir laukė kova su neteisingais savo pačios įsitikinimais, kovos arena tapo ne tykus provincijos miestelis, o didžiulės šalies sostinė. Spręsti savo problemas ir laižytis širdies žaizdas jai teko matant milijonams žiūrovų. Visus išbandymus ji ištvėrė akinamai šypsodamasi ir už tai dažnai buvo vadinama šalta, nesugebančia jausti tikrų žmogiškų jausmų, nors mažai kas žino, kas visą tą laiką vyko jos širdyje. Galbūt ji sruvo krauju.
Žaklinos ir Džono Kenedžio (John Kennedy) vestuvės amerikiečiams tapo tikra pasaka. Vilčių teikiantis simpatingas senatorius Džonas Ficdžeraldas Kenedis ir efektinga inteligentiška Dž.Buvjė iškart tapo Amerikos numylėtiniais. Džonui tapus 35-uoju JAV prezidentu, šalis išskėtusi rankas priėmė naująją pirmąją šalies ponią. Pirmą kartą Amerikai atstovavo tokia harmoninga pora, pirmą kartą šalies prezidento žmona buvo jauna ir graži. Tačiau iš tiesų Žaklinos ir Džono santuoka pasirodė esanti gražus paveiksliukas, kurio kitoje pusėje virė nesuskaičiuojamos Kenedžio meilės intrigos, jis jų net nesistengė slėpti. Džeki jam buvo ideali žmona, didinanti jo populiarumą publikos akyse. Už visus pažeminimus Žaklina atsigriebdavo išoriniais atributais. Kuo daugiau jai teko ištverti, tuo daugiau ji šlifavo savo nepriekaištingą stilių, kol virto dievaite, į kurią lygiavosi viso pasaulio moterys.
Susitikimas su „piratu“
Su aukščiausios klasės verslininku, Argentinos pasą turinčiu milijardieriumi Ariu Onasiu Žakliną supažindino jos sesuo Li, amžina varžovė ir kartu jos ištikimiausia draugė. Aristotelis buvo ne tik pasakiškai turtingas - jis buvo aistringas, seksualus ir sugebėdavo žavėti. Jį supo galingos gyvuliškos energijos aura, kurios jėgai negalėjo atsispirti priešingos lyties atstovės. Džeki nebuvo išimtis. Prieš vyro ir jo brolio Roberto valią ji išvyko į prašmatnią Onasio jachtą. Tuo metu verslininkas susitikinėjo su jos seserimi ir net ketino ją vesti. Bet susitikimas su pirmąja ponia jį pribloškė, po kruizo jis abi damas apdovanojo brangenybėmis. Dovanos, skirtosios Džeki, pasirodė brangesnės už tas, kurios atiteko jos seseriai.
Po mėnesio JAV prezidentas buvo nužudytas. Broliai Kenedžiai nekentė Onasio. Ypač didelė abipusė antipatija „siejo“ Aristotelį su R.Kenedžiu, kuris, Onasio nuomone, nuolatos kaišiojo jam pagalius į ratus. Aristotelis susikrovė turtus, naudodamasis neprilygstama genialaus verslininko uosle ir nesilaikydamas jokių principų. Pirmąjį milijoną jis užsidirbo iki 25-erių. Šis sėkmės lydimas „įteisintas vagis“ konkurentus erzino sėkmingais sandoriais ir asmeniniu supertanklaivių laivynu, o su mafija kovojančias struktūras - milžinišku turtu. Jį buvo sunku pričiupti, visi reikalingi žmonės buvo Aristotelio „kišenėje“. Bobis Kenedis pasirašė sau mirties nuosprendį, tapęs generaliniu prokuroru ir paskelbęs karą mafijai. Sklido gandų, kad būsimąjį prezidentą pakirtęs mirtinas šūvis buvo apmokėtas Onasio pinigais. Verslininkas turėjo asmeninių priežasčių nekęsti Roberto. Po prezidento Dž.Kenedžio mirties Bobis užmezgė romaną su jo našle Žaklina Kenedi, moterimi, kurią Aristas jau nusižiūrėjo į žmonas.
Likimo ironija - Onasis taip ir nevedė tos, su kuria būtų galėjęs būti iš tikro laimingas, dainininkės Marijos Kalas (Maria Callas). Graikiškos aistros, siautusios šios poros gyvenime, idealiai atitiko abiejų meilužių temperamentus. Jie buvo tarsi dvi puselės, bet visada prieinama Marija, jos visa atleidžianti meilė Ariui jau buvo pernelyg kasdieniška. Jam nepakako pavojaus, adrenalino, jam reikėjo moters, kuri būtų aistringa ir kartu neprieinama. Už savo pinigus jis galėjo nusipirkti viską, ką panorėjęs, išskyrus žmonių pripažinimą ir meilę. Dž.Kenedi buvo graži ir garsi, viliojo jį savo idealumu, ir dar ji galėjo jam padėti atsikovoti teises Amerikoje...
Šokiruotas visas pasaulis
Onasis pradėjo vis dažniau lankyti Žakliną, ji džiaugėsi jo parama ir užuojauta. Regis, jis suprato visus jos rūpesčius. Ją slėgė įvaizdis šventosios kankinės, kuriai lemta visą gyvenimą nešti populiariausio prezidento nelaimingos našlės kryžių. Žmonės ją mylėjo ir ji pagrįstai jau buvo laikoma gyva legenda, bet jai trūko vieno - saugumo. Po vyro mirties ji beprotiškai bijojo naujų pasikėsinimų į Kenedžių šeimą, o labiausiai bijojo dėl savo dviejų vaikų. Santuoka su stipriu ir visagaliu Aristu galėjo išspręsti visas jos problemas, tarp jų finansines. Vienintelis žmogus, nusiteikęs prieš šias vedybas, buvo Bobis Kenedis. Jis atvirai pareiškė, kad kol gyvas, Džeki netekės už Onasio. Jo žodžiai pasirodė pranašiški: 1968 m. birželio 5 d. Bobis, užtikrintai žengęs link Jungtinių Valstijų prezidento posto, buvo nušautas.
Žaklina blaškėsi tarsi sužeista vilkė, maldavo Arį išvežti ją iš tos baisios šalies, prašė išgelbėti ją ir vaikus. Spalio 10 d. tanklaivių magnatas ant buvusios pirmosios ponios piršto užmovė 1,2 mln. dolerių vertės žiedą su milžinišku rubinu ir briliantais - jis buvo pratęs prie plačių mostų. 1968 m. spalio 20 d. jie susituokė jam priklausančioje Graikijos Skorpijo saloje. Džeki buvo 39 metai, Aristoteliui - 62-eji. Fotografams buvo leista padaryti vos porą nuotraukų, ir jos apskriejo visą pasaulį. Laikraščiai apeliavo į Džeki sąžinę ir vadino ją išdavike. Tie, kas dar neseniai kėlė ją ant pjedestalo, nusisuko, bet jai buvo jau tas pats. Vestuvėms priešinosi ir Onasio sūnus Aleksandras bei dukra Kristina.
Tačiau daug vilčių abiem teikusi santuoka gyvavo vos kelias savaites. Abipusės traukos, patrauklumo ir net aistros šydas nukrito, vedybos tapo formalumu. Aris atgailaudamas grįžo pas M.Kalas, bet ji jau nebebuvo jam tokia maloninga kaip anksčiau. Džeki, vėl praradusi meilę ir rūpestį, pradėjo kosminiu greičiu leisti milijardieriaus pinigus. Suknelių iš garsių dizainerių naujausių kolekcijų ir batų kalnai, brangūs meno kūriniai buvo perkami nežiūrint į kainą. Aristotelio padėjėjams išlaidavimo mastas kėlė siaubą, pats Onasis iš pradžių nekreipė dėmesio, bet greitai suprato, kokia rimta jo padėtis.
Pinigai ir valdžia
Onasis kreipėsi į privatų detektyvą ir įsakė jam sekti kiekvieną žmonos žingsnį, mat ši beveik nuolatos gyveno Niujorke. Aristotelis tikėjosi surinkti Žakliną kompromituojančios medžiagos ir kuo greičiau su ja išsiskirti, bet jo planai sužlugo netikėtai žuvus Aleksandrui. Jie nelabai sutarė, bet po sūnaus mirties Aristas prarado ramybę, milžiniškos gyvybinės energijos atsargos pradėjo sekti. 1975 m. kovo 15 d. A.Onasis, kurio vardas vėliau taps sėkmės ir turto sinonimu, mirė ligoninėje netoli Paryžiaus, iki paskutinių dienų jį slaugė dukra ir seserys, o Džeki tuo metu buvo Niujorke. Tuoj po laidotuvių Džeki advokatas visai nesivaržydamas prašneko apie pinigus. Onasis Žaklinai ir jos vaikams paliko nedidelį palikimą, tačiau, pasirodo, jo buvo maža. Kristinai Onasis prisiėjo išmokėti našlei 26 milijonus dolerių už tai, kad ji nutrauks visus ryšius su jų šeima. Džeki aprūpino save ir vaikus iki gyvenimo pabaigos.
Susidomėjimas Džeki Kenedi - o būtent taip ją vadino ištikimi gerbėjai net po vedybų su Onasiu - nesumažėjo ir paskutiniais jos gyvenimo metais, nei 1994 m. jai mirus nuo vėžio. Mirus Aristui, ji pradėjo dirbti redaktore, bet visų pageidaujamų savo pačios memuarų paslaptinga intravertė taip ir neišleido. O kiek daug ji būtų galėjusi papasakoti! Žaklina buvo įvykių sūkuryje, kai vadinamoji pikta lemtis palietė dvi galingiausias ir turtingiausias šeimas - Onasių ir Kenedžių, ji tapo Gražiąja Elena ir nesantaikos obuoliu ne tik varžovams, bet ir broliams. 2009 m. mirus Tedui Kenedžiui, jaunesniajam Dž.Kenedžio broliui, į dienos šviesą iškilo, kaip manė pats, jo baisiausia nuodėmė - jis taip pat buvo įsimylėjęs Žakliną ir bijojo, kad tai kainuos jam gyvybę.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
