- Barbora, kaip prasidėjo tavo draugystė su žirgais?

- Atsimenu, kai buvau mažytė, tėvai mane nusivežė į arklidę prie mūsų sodybos. Ten pirmą kartą užlipau ant žirgo ir iškart pajaučiau, kad esu ten, kur ir turėčiau būti!

- Iš šono atrodo, kad be galo sunku suvaldyti žirgą! Kaip tau pavyksta?

- Žirgas yra valdomas visu kūnu - tiek rankom, tiek kojom, tiek nugara. Man prireikė kelerių metų, kad išmokčiau valdyti žirgą, ir tik dabar galiu pradėti su juo atlikti sunkesnius elementus.

- Esi Lietuvos dailiojo jojimo čempionė, ar turi tikslą, kurį būtinai norėtum pasiekti?

- Mano svajonė buvo dalyvauti Europos čempionate - dalyvavau. O dabar svajoju apie prizines vietas Europos čempionate ir gal kada nors - pasaulio čempionate.

- Ar, be dailiojo jojimo, dar turi mėgstamų užsiėmimų? Kaip suspėji ir mokytis, ir treniruotis?

- Be dailiojo jojimo daugiau neturiu jokio sporto ar kitos veiklos, kuri mane taip trauktų, kaip žirgai. Bet labai mėgstu keliauti ir leisti laiką su draugais.

- Ar gali savo žirgus vadinti draugais?

- Žinoma! Du mano žirgai yra ne tik mano draugai - laikau juos savo šeima. Manau, kad žirgas yra toks pats geras žmogaus draugas kaip šuo, kartais jie gali būti supratingesni net ir už žmogų.

- Leidykla „Nieko rimto“ išleido knygą „Juodasis Gražuolis“ apie nepaprasto žirgo gyvenimą XIX a. Anglijoje. Kaip manai, ar labai pasikeitė žirgų ir kitų gyvūnų gyvenimas per amžių? Ar jis gerėja?

- Manau, kad žirgų ir kitų gyvūnų gyvenimas pamažu gerėja. Žirgų pradeda nebereikėti ūkyje, nes atsirado traktoriai, todėl sportiniai žirgai gali džiaugtis tikru sportinio žirgo gyvenimu!

- O ar keičiasi žmonių požiūris į gyvūnus? Juk arkliai anksčiau daugiau buvo laikomi namuose dėl darbų.

- Žmonių požiūris į gyvūnus po truputį ima keistis. Vis daugiau žmonių pradeda gyvūnus laikyti savo draugais, o ne išnaudoti įvairiems darbams.