Alenas Delonas: širdžių daužytojas

Alenas Fabjenas Morisas Marselis Delonas (Alain Fabien Maurice Marcel Delon) gimė 1935 metų lapkričio 8-ąją, tai yra po Skorpiono ženklu. Astrologai tvirtina, kad Skorpionai - paslaptingi ir niūrūs, veiklūs ir aistringos prigimties. Tokiomis savybėmis Alenas Delonas išties pasižymi. Be to, Skorpionai yra stiprios valios - ir tai taip pat pastebima visoje aktoriaus veikloje. Jis ir pats sakė: „Aš - Skorpionas, mano bjaurus ir sunkiai sugyvenamas charakteris. Iš čia - daugelis gyvenime patirtų nemalonumų. Esu griežtas žmonėms, su kuriais dirbu, kurie yra aplink mane, bet toks pat griežtas ir sau. Nors tai anaiptol nėra kaltę švelninanti aplinkybė.“ Vaidindavo jis visada grynai intuityviai - jam pasisekė, kad sutiko tokius režisierius kaip Renė Klemanas (Rene Clement), Lukinas Viskontis (Luchino Visconti) ir Žanas Pjeras Melvilis (Jean Pierre Melville), kurie akcentuodavo ir išskirdavo jo stipriąsias savybes. Viena iš stipriausių, kad ir kaip keista, - trapumas, susijęs su kažkokiu vidiniu sugniužimu, apie kurį jis nemėgsta kalbėti, bet iš jo išties sklinda kažkoks kartėlis. A.Delonas visada suprato, kad išvaizda - jo pagrindinis kapitalas; iš čia galbūt ir nervingumas dėl jos, ir kruopščiai slepiamas nepasitikėjimas savimi. Jis - niūrus romantinis herojus, ir būtent tai visada traukė moteris. Moterų jo gyvenime buvo daug, o laimės - mažai.

Gražusis mėsininkas

Būsimasis aktorius ir sekso simbolis gimė Paryžiaus priemiestyje, bet vaikystę praleido nedideliame miestuke Bur la Rene. Aleno tėvai nebuvo turtingi, nors tėvui priklausė nedidelis kino teatras. Berniukui buvo vos dveji, kai Fabjeno ir Editos Delonų šeima iširo. Po skyrybų abu vėl sukūrė šeimas. Alenas liko gyventi su mama, bet Edita labai daug dirbo naujojo vyro mėsos parduotuvėlėje, ir neturėjo nei jėgų, nei laiko sūnui. Jau nuo vaikystės A.Delonas pasižymėjo bjauriu būdu. Pasak paties aktoriaus, „už nepakenčiamą elgesį ir sistemingą chuliganizmą“ jis nuolatos būdavo išvejamas iš įvairių mokyklų. Laikui bėgant tėvai suprato, kad klasikinį sūnaus išsilavinimą reikia pamiršti, todėl nusprendė vaikinuką išmokyti dešrininko profesijos. Gavęs diplomą, jis ėmė darbuotis patėvio parduotuvėlėje. Daugelis merginų specialiai užeidavo pasižiūrėti į gražuolį Aleną, pasipuošusį balta prijuoste ir kepuraite. Bet jam kol kas buvo į jas nusispjauti. Tuo metu Alenas pradėjo žavėtis sportu ir pats treniruotis.

Armija

17-os A.Delonas ėmė puoselėti naują svajonę - tapti lakūnu bandytoju. Bet jai nebuvo lemta išsipildyti dėl banalios priežasties: tais metais jis pavėlavo į lakūnų mokyklą, o kitų metų laukti nepanoro ir užsirašė į prancūzų armiją - visai ne dėl patriotiško noro atlikti pilietinę pareigą, o susiviliojęs solidžia 200 tūkst. frankų suma, kurią tais laikais uždirbdavo prancūzų karininkai. Netrukus jis pateko į karą Indokinijoje. „Karas manyje nužudė iliuzijų likučius ir vilčių liekanas. Ten aš visam laikui nustojau būti vaiku... Jaučiausi esąs vyras, nors toks nebuvau. Tiesiog vaidinau vyrą, turėjau ginklą“, - prisimena aktorius.

Karjera

Po demobilizacijos 1956-aisiais Alenas Delonas grįžo į Paryžių ir įsitaisė dirbti padavėju nedidelėje aludėje netoli Eliziejaus laukų. Bet dėl jo ūmaus charakterio naujoje vietoje buvo nelengva ir netrukus jis išėjo iš darbo. Bedarbis, be pinigų ir būsto A.Delonas kategoriškai nenorėjo grįžti į gimtąjį Bur la Reną. Draugai patarė jaunajam Alenui parodyti savo nuotraukas prodiuseriams, bet iš visų sulaukdavo tik neigiamo atsakymo: „Jūs pernelyg gražus, karjeros nepadarysite.“ Susidraugavęs su tokiu pačiu pradedančiuoju aktoriumi Žanu Klodu Briali (Jean Claude Brialy), A.Delonas su juo nuvyko į Kanų kino festivalį tikėdamiesi būti pastebėti garsių režisierių. Jų viltys išsipildė: į jaunąjį A.Deloną atkreipė dėmesį Holivudo „talentų medžiotojas“ Haris Vilsonas. Sėkmingi kino bandymai Romoje - ir Alenas gauna pasiūlymą dirbti Amerikoje. Tiesa, jam reikėjo per 3 mėnesius išmokti anglų kalbą. Ir kol jis mokėsi anglų kalbos, įvyko dar vienas lemtingas susitikimas: kino režisierius Ivas Alegrė (Yves Allegret) pakvietė jį į savo filmą „Kai įsikiša moteris“. Jo darbu režisierius liko patenkintas ir rekomendavo jį savo broliui Markui, taip pat kino režisieriui. Nedideli vaidmenys brolių Alegrė filmuose A.Delono neišgarsino, užtat jį pastebėjo kino korifėjai. Jau 1958 m. A.Delonas buvo pakviestas į Pjero Gasparo Uji (Pierre Gaspard Huit) istorinę melodramą „Kristina“, jo partnere tapo Romi Šnaider (Romy Schneider). Tarp jų prasidėjo romanas, apie kurį vėliau bus tiek daug prirašyta ir kuris turės įtakos visam ne pernelyg laimingam Romi Šnaider gyvenimui.

Tikroji šlovė jaunąjį aktorių aplankė po Renė Klemano detektyvinės kino juostos „Saulės nudeginti“, kurios premjera įvyko 1960 m. kovą. Apie A.Deloną imta kalbėti kaip apie talentą su „velnio siela ir angelo veidu“. Po šio filmo Alenas išgarsėjo toli už Prancūzijos ribų ir sulaukė pasiūlymo iš garsaus italų režisieriaus Lukino Viskončio. 7-ąjį dešimtmetį A.Delonas intensyviai filmuojasi, kasmet pasirodo keletas naujų filmų, tarp jų - garsiausi aktoriaus filmografijoje: „Rokas ir jo broliai“, „Užtemimas“, „Leopardas“, „Melodijos iš rūsio“, „Juodoji Tulpė“. 1965 m. A.Delonas pagaliau pateko į Holivudą, bet Amerikoje sukurti filmai su juo didelio pasisekimo nesulaukė. Likimo ironija, bet grįžęs į gimtąją Prancūziją aktorius iškart nusifilmavo keliose reikšmingose juostose: „Nuotykių ieškotojai“, „Samurajus“, „Baseinas“. Per kitus tris dešimtmečius A.Delonas suvaidino dar daugiau kaip 50 filmų. Taip pat jis išbandė save kaip režisierius, scenaristas ir prodiuseris. Nors Alenui Delonui puikiai sekasi ir verslas, iš kurio dabar uždirba daugiau negu iš kino, jį vis tiek traukia į filmavimo aikštelę, su kuria jis jau keletą kartų tikino „išsiskyręs visiems laikams“. Prancūzų aktorius ilgus metus buvo vadinamas sekso simboliu ir pavergė ne vienos moters širdį.

Jo moterys

„Aš daug kentėjau, aš kai kada klysdavau, bet aš mylėjau“ - taip Alenas Delonas viena fraze apibūdino savo gyvenimą. Jo pirmoji meilė buvo žavi ir moteriška Romi Šnaider. Jiedu buvo susižadėję, bet po šešerių metų Alenas ją metė. Nei jis nepajėgė visiškai pamiršti Romi, nei juo labiau Romi - jo. Aleno iniciatyva jiedu drauge nusifilmavo erotiniame trileryje „Baseinas“, bet brandesnio amžiaus aktoriai suprato, kad meilė seniai dingo, liko tik šilti prisiminimai. Pirmąja oficialia A.Delono žmona tapo modelis ir aktorė Natali Bartelemi (Nathalie Barthelemy). Tai dėl jos A.Delonas metė R.Šnaider. Natali filmavosi drauge su juo (didžiausias jos laimėjimas - vaidmuo filme „Samurajus“) ir pagimdė jam sūnų Antonį. Jų santuoka truko penkerius metus, o skirdamasis jis primygtinai reikalavo, kad Natali pasiliktų jo pavardę. Pagrindinis motyvas - „Tai juk mūsų sūnaus pavardė!“ Antonis vėliau bandė tapti aktoriumi, bet išgarsėjo ne ekrane, o kriminalinėje kronikoje: jis nuolatos patekdavo į keblias situacijas, ir tėvui dažnai prisieidavo traukti jį iš kalėjimo.

1969 m. A.Delono gyvenime pasirodė žavi blondinė Mirėj Dark (Mireille Darc). Jų neoficiali santuoka truko trylika metų, nors aktorius nuolat užmegzdavo romanus su kitomis moterimis ir kurį laiką net gyveno su jaunute aktore Ana Parijo (Anne Parillaud, vėliau išgarsėjusia Nikitos vaidmeniu L.Besono filme). Net po išsiskyrimo aktoriai liko geri draugai ir iki šiol beveik kasdien kalbasi telefonu. Neseniai A.Delonas pareiškė, kad Mirėj - „jo gyvenimo moteris“, o ji interviu sako, kad vis dar jį beprotiškai myli, „nors jau kitaip“, ir negaili jam komplimentų: „Alenui visai ne 80 metų. Yra žmonių be amžiaus.“

Dar vienas ilgas romanas, pasibaigęs labai nemaloniai, prasidėjo 1987 metais, kai A.Delonas susipažino su olande modeliu Rozali van Bremen (Rosalie van Bremen). 30 metų jaunesnė žmona pagimdė jam dukrą Anušką ir sūnų Aleną Fabjeną. O paskui, kai aktoriui buvo 67-eri, su vaikais paliko jį ir išėjo pas kitą. A.Delonui išsiskyrimas buvo didelė trauma. Jis pradėjo kalbėti apie savižudybę, dalyvavo pokalbių šou, skirtame šiai istorijai. Vėliau dažnai vaidydavosi su Rozali dėl vaikų, per teismą išsikovojo sūnaus globos teisę.

Dabar A.Delonas oficialiai yra viengungis. Jį galima pavadinti sėkmės lydimu žmogumi: po puikios kino karjeros jis įsteigė savo kino studiją, įsigijo prašmatnių būstų, žirgų, jachtų ir turi turtingą meno galeriją. Gaminami jo vardu pavadinti kvepalai, leidžiamos plokštelės su jo dainomis. Aktorius sukūrė savo imperiją, bet... joje jaučiasi vienišas. A.Delonas norėtų, kad jį mylėtų tokį, koks jis yra, o ne paveikslą, sukurtą jau prieš 50 metų.

Parengta pagal priedą „TV publika“