Šiuolaikinėje visuomenėje yra temų-tabu, kurių pokalbiuose reikėtų vengti. Politika, religija, asmeninis gyvenimas, finansai - visa tai nepriimta aptarinėti su mažai pažįstamais ir ne itin artimais žmonėmis. Bet! Kažkodėl mes kartkartėmis išgirstame klausimus: „Tai kada tekėsi?", „Kiek uždirbi, jei ne paslaptis?", „Kodėl nevalgai mėsos?", „Tu labai sulysai, gal sergi?", „Man atrodo, kad tu pasitaisei. Laukiesi, ar ne?" Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Kaip reaguoti į tokį netaktą?
Užduokite atsakomąjį klausimą
Išgirdus kokį nors netaktišką klausimą, kyla mintis: kodėl žmogus apie tai klausia? Yra svarbu suprasti, kad kai kada tokie klausimai yra užduodami norint pažeminti, įstumti į nepatogią padėtį, pademonstruoti savo viršenybę. Ypač kai klausiama girdint pašaliniams. Norisi tikėti, kad taip būna nedažnai! Bet tokiu atveju yra svarbu nesutrikti, nes išsisukinėjimas nuo atsakymo, susidrovėjimas ir įsižeidimas - kaip tik tai, ko reikia manipuliuotojui. Galima užduoti vieną iš klasikinių atsakomųjų klausimų: „Kodėl klausiate?", „Kam jums ši informacija?", „O kaip jūs pats manote?"
Atsakyti nešabloniškai
Kitas būdas delikačiai atsikirsti - atsakyti sąmojingai ir nešabloniškai. Pavyzdžiui, „geranoriška" bendradarbė klausia: „O tavo krūtinė (lūpos, blakstienos, nagai ir t.t.) - sava?" Galima pajuokauti: „Ne, draugė paskolino panešioti". Bet būkite atsargūs! Humoro jausmas - aštrus ginklas, jį panaudojus galima užgyventi priešų arba tiesiog sugadinti santykius. Ypač pajuokavus ne itin vykusiai. Venkite asmeniškumų, išjuokimo ir atsakomosios agresijos. Jeigu, suprantama, neturite tikslo įsivelti į atvirą konfliktą. Geriau juokauti geranoriškai. Pavyzdžiui: „Už ką balsavote šiuose rinkimuose?" Atsakykite: „Tegu tai būna mano maža paslaptis!"
Pakartokite netaktišką klausimą
Atsakę turite teisę paklausti to paties: „Aš labai gerai uždirbu, sumuštiniams su ikrais užtenka. O kiek uždirbate jūs?" Yra dar viena gera frazė, padedanti pokalbį nepastebimai nukreipti kita vaga: „Jei teisingai suprantu...". Pavyzdžiui: „Ar valgau mėsą? Jei teisingai suprantu, jūs norite aptarti mėsos svarbą racione?"
Atsakyti atvirai arba atsisakyti
Galima atsakyti tiesiai, juk yra tikimasi, kad jūs bandysite nuo atsakymo išsisukti. „Aš viena, nes nenoriu tekėti už pirmo pasitaikiusiojo, o savo žmogaus dar nesutikau", „Man 39 metai", arba pridėti intrigos, atsakant iš dalies: „O, ta kelionė tikrai patuštino mums kišenes!"
Patartina nepamiršti kai ko svarbaus - jūs neprivalote atsakinėti į visus klausimus, kurie jums yra užduodami! Juk tai ne tardymas, o tik neįpareigojantis pokalbis. Niekas netrukdo mandagiai atsisakyti: „Nesu pasirengęs dabar aptarinėti šį klausimą", „Atleiskite, bet nenoriu apie tai kalbėti".
Dėkoti
Dėkojimas - taip pat būdas pašnekovui „parodyti jo vietą". „Ar mano plaukai tikri? Ačiū, kad pastebėjai! Aš labai kruopščiai juos prižiūriu ir jiems išleidžiu daug pinigų!"
Nepaisant viso to, apie ką čia kalbėjome, dauguma netaktiškų žmonių tikriausiai neturi blogų ketinimų! Jie tiesiog nejaučia ribų, kurių nevalia peržengti. Galbūt jūsų klausia tam, kad tiesiog palaikytų pokalbį ir rastų bendrų temų, o gal nuoširdžiai domisi ir nori padėti. Jei esate išauklėtas žmogus, nenorėsite kitam pirštu prikišti etiketo klaidų. Tai irgi netaktiška. Tokiu atveju reikia geranoriškai atsakyti, kaip siūlėme, nukreipti pokalbį kita kryptimi arba mandagiai atsisakyti atsakyti - padaryti viską, kad santykiai nepablogėtų. Nuovokus pašnekovas užuominą supras ir ateityje bendraudamas su jumis atsargiau rinksis pokalbio temas.