Nesistenkite pratęsti jaunystės

Kai kalbame apie senėjimo baimę, svarbiausia, ką turėtų atsiminti kiekviena moteris, - kad nereikia bandyti sulaikyti save praeityje. Pirma, tai yra neįmanoma. Antra, nepaisant to, kad metai nusineša sveikatą, grožį, artimuosius, atima kai kurias galimybes ir t.t., bet kuris gyvenimo laikotarpis turi savo pranašumų ir malonumų. Būkite čia ir dabar, kiek tik galite, naudokitės jums duotuoju laiku. Supraskite, kad praeities ir ateities nėra, yra tik dabartis. Numirti galima būnant bet kokio amžiaus. Gana keista, kad senatvės ir mirties baimė daugumą aplanko sulaukus 40-50 metų, nors negalime net nujausti, kiek metų gyvensime. Tiesiog psichika yra taip sukonstruota, kad beveik visiems jauniems žmonėms atrodo, jog jie ateityje turi labai daug laiko. O senyviems, priešingai, atrodo, kad daug kas yra praeityje ir visai mažai - ateityje. Jei jie sugebėtų atsikratyti šių nuostatų, amžiaus nevertintų kaip neišvengiamos tragedijos. Bet tam, aišku, reikia vidinės brandos.

Nesiekite vilčių su chirurgu, meilužiu ir vaikais

Tiesą sakant, nėra nieko bloga, jei žmonės kiekvieną sezoną keičia batus ar rankines, ką nors daro savo odai, kad geriau atrodytų. Bet jokiu būdu nereikėtų bėgti pas plastikos chirurgą, ypač tokį, kuris vos užmetęs akį į jus pažadės padaryti jus tokią „kaip 20-ies". Tokius „profesionalus" geriau aplenkti dideliu lankstu. Bet prisižiūrėti reikia, tai yra faktas. Kitas faktas, kad net kokybiška plastinė operacija jūsų realiai neatjaunins, tiesiog geriau atrodysite. O tai yra skirtingi dalykai. Todėl nereikia galvoti, kad chirurgai kažkokiu stebuklingu būdu išvaduos jus nuo senatvės baimės. Vargu.

Tą patį galima pasakyti apie jaunus meilužius. Toks romanas, aišku, laikinai gali aptemdyti protą ir sudaryti iliuziją, kad įveikėte savo amžių. Bet tai yra apgaulinga. Po teisybei, senatvės bijančiai moteriai greičiau galėtų padėti brandus meilužis, juk norint pasijusti vaiku (jaunesnei), reikia rasti suaugusį vyrą, kuris sąlygiškai tiktų į tėvus. Tai būtų sąžininga pirmiausia savo pačios atžvilgiu.

Dar viena tema, kurią reikėtų aptarti „beprasmiškų vaistų nuo senatvės" kontekste - vaikai. Šiandien daugelis garsių žmonių susilaukia kūdikio perkopę per 50 metų. Mažylio atsiradimas, viena vertus, yra veiksminga priemonė, nes kartu su juo pergyvenate visus vystymosi etapus, grįžtate į savo vaikystę ir prisimenate visą ankstesnę patirtį auginant vaikus. Kita vertus, tai yra ir vėl tik bandymas grįžti į savo ankstesnį amžių, nors būtų neblogai būti dabartyje ir džiaugtis tuo, kas yra būdinga trečiajam gyvenimo etapui: savo patirties, išminties suvokimu, žinių pritaikymu tikrovėje.

Pasirūpinti savo aplinka

Čia turime omeny ne tai, kad reikia užsisegti kuo trumpesnį sijoną ir eiti į klubą ar vakarėlį, kur linksminasi 18 metų ir šiek tiek vyresnis jaunimas. Kad ir kaip norėtųsi pamiršti gimimo metus, įrašytus asmens dokumente, vis dėlto reikia suvokti, kad mūsų laikais jaunimas kaip niekada skiriasi nuo tėvų, tokios prarajos tarp tėvų ir vaikų nebuvo niekada! Kitoks žargonas, kitokie interesai, kitoks požiūris į gyvenimą ir t.t. Brandžiame amžiuje vis dėlto norisi su žmogumi kalbėtis ta pačia kalba ir naudoti tą patį kultūrinį kodą. Jeigu jums 50, o aplinkui bus dvidešimtmečiai mergaitės ir berniukai, vargu ar tai įmanoma.

Be to, patikėkite, būna ir 20-mečių, kurie ir gyvena ir mąsto taip, tarsi jiems būtų per 70. Turi reikšmės ne jūsų aplinkos amžius, o tai, apie ką su tais žmonėmis kalbatės, kiek jie jus įkvepia, palaiko ir džiugina.

Užsitikrinkite aprūpintą gyvenimą pensijoje

Kai kurios moterys pradeda rimtai bijoti senatvės, kai joms būna vos 20 ar 30 metų. Čia labai padeda vienas būdas: pradėkite taupyti pinigus, o dar geriau juos kur nors investuoti, kad ateityje, sulaukę pensinio amžiaus, galėtumėte oriai gyventi. Žinoma, tuo reikia rūpintis visiems, nes gana dažnai senatvės baimę lemia baimė netekti darbo, likti be pinigų, bejėgiškumas. Jeigu turite neblogą finansinę „saugumo pagalvę", santaupų, jūs gerokai lengviau išgyvensite vėlesnes amžiaus krizes.

Reklamą vertinkite adekvačiai

Mūsų kultūroje kaip nė vienoje kitoje yra išpūsta standartizacijos tema. Daugelis moterų (laimė, ne visos!) gyvena mintimis, kad krūtinė turi būti didelė, nosis - mažytė, nagai - ilgi, liemuo - vapsvos, klubai kaip Kim Kardašian ir t.t. Jei pasidomėsite plastikos chirurgų reklama, pamatysite, kad iš kabinetų išeina visiškai vienodos moterys. Apima jausmas, kad jos visos yra „pagamintos" vienoje gamykloje, netgi tomis pačiomis staklėmis. Reklamos ir socialinių tinklų brukami stereotipai trukdo senti gražiai, būti savimi, kelia paniką moterims, kurios išgyvena neatitinkančios visų tų standartų. Jūsų uždavinys - neužkibti ant tokio kabliuko. Tai nereiškia, kad reikia skubiai atsisakyti visų socialinių tinklų, tiesiog blaiviai vertinkite tai, ką ten matote. Ne paslaptis, kad dabar visi redaguoja savo nuotraukas, naudojasi filtrais, ir žmogus tikrajame gyvenime gerokai skiriasi nuo žmogaus „Instagram". Taigi senkite gražiai.

Suformuluokite savo asmeninį požiūrį į amžių

Kai žmogus dėl kokios nors psichologinės traumos ateina į priėmimą pas psichologą, kad pasveiktų, jam reikia išsikalbėti. Paprastas patarimas tiems, kas baiminasi senatvės: skaitykite klasiką, žiūrėkite filmus, klausykitės muzikos ir t.t Tai jums padės suprasti, kaip su analogišku klausimu susidorodavo žmonės įvairiais laikais. Prisiminkite, pavyzdžiui, „Doriano Grėjaus portretą". Žmonija visada bijojo mirties ir senatvės, problema iškilo ne šiandien, tai amžinas filosofinis klausimas. Susiraskite panašių į save ir daugiau kalbėkitės jus jaudinančia tema. Pamatysite, ji galvoje pamažu „susigulės" ir pagaliau susiformuos jūsų asmeninis požiūris į amžių.