1 nuotr.Kai užgriūva sunkumai, kartais atrodo, kad išsigelbėti gali padėti tik stebuklas. Tokiomis akimirkomis yra lengva patikėti psichologų, vadovų ugdytojų ir tinklaraštininkų pažadais dėl greitų rezultatų, jeigu elgsitės pagal gautąsias instrukcijas.
Kaip atsiranda rimtų problemų?
Didžia dalimi žmogus yra jį supančios būties produktas. Pagrindinių įgūdžių, kaip elgtis įvairiose sudėtingose situacijose, įgyjame šeimoje. Tačiau kai kurie tėvai rodo pavyzdį, kaip problemą galima ignoruoti - išgeriant alkoholio arba ką nors apkaltinant dėl to, kas nutiko, arba vaizduojant, kad viskas yra gerai.
Nepastebėti, kad vyksta kai kas negero, galima įvairiai. Jei taip elgiamasi retai, ignoravimas gali būti visiškai neblogas būdas laikinai atsilaikyti, bet jeigu toks elgesys tampa įpročiu, žmogų anksčiau ar vėliau vienu metu neišvengiamai užgrius daugybė susikaupusių problemų, o pasirinktas būdas joms spręsti nustos veikti.
Problemos ignoruoti amžinai yra neįmanoma. Bet neįmanoma ir vienu ypu išspręsti tai, kas kaupėsi ne vieną dieną.
Noriu greitai viską pakeisti
Jeigu žmogus ieško būdų greitai įveikti iškilusius sunkumus, tai jau yra gerai. Dabar daug kas turi galimybę kreiptis pagalbos į specialistą. Nors idėja visas problemas išspręsti akimirksniu atrodo nereali, vis dėlto žmogus įgis patirties, ką galima nuveikti per trumpą laiką jo konkrečiu atveju. Mažų mažiausia paaiškės, kad poveikis yra, tik sparta gerokai mažesnė, negu buvo tikimasi.
Būna lengva išspręsti tas problemas, kurias žmogus gerai suvokia, su sąlyga, kad jos yra vietinės, neapsunkintos senomis istorijomis ir nesusijusios su daugeliu gyvenimo sričių.
Net skaudų išsiskyrimą su mylimu žmogumi galima išgyventi per palyginti trumpą laiką, jeigu tai nebuvo abipusės priklausomybės santykiai. Bet yra neįmanoma iš anksto nuspėti, kiek konkrečioje problemoje slypi žmogų traumavusių patirčių sluoksnių. Būtent todėl greito sprendimo pažadai dažnai būna abstraktūs. Jie gali padėtį sušvelninti ir kai ką „sudėlioti į stalčiukus", bet ne išspręsti problemą iš esmės.
Skauda ne tai, kuo skundžiatės
Bet kokie greitos pagalbos pažadai grindžiami prielaida, kad žmogus pats žino bėdos priežastį ir yra būtina tik įgarsinti išvadą. Tačiau individas retai pajėgia tiksliai nustatyti savo problemų priežastį, nes mažai kas gali ilgai atlaikyti skausmą, gėdą, diskomfortą arba neigiamą visuomenės vertinimą.
Norėdamas atsikratyti nemalonių pojūčių, žmogus pats save apgaudinėja, nujautrina, kurdamas melagingą tikrovės paveikslą. Jis paprastai ne sprendžia kylančias problemas, o naudojasi įvairiais instrumentais, padedančiais mažinti pergyvenimų kiekį. Todėl norint savarankiškai susigaudyti, kas yra tikrasis skaudulys ir bėdų priežastis, būtina kito žmogaus parama ir pagalba.
Nuo ko priklauso rezutatas?
Žmones, kurie kreipiasi pagalbos, galima suskirstyti į dvi kategorijas. Informuotiems, greičiau susivokiantiems, labiau apsišvietusiems ir emociškai sveikiems žmonėms, kurie lengvai ir greitai susitaiko su pokyčiais, gali pakakti keleto dienų, iš dalies ir dėl to, kad jie nelaukia, kol būklė taps nepakeliama. Tačiau ši kategorija dažniausiai nepasiduoda greitų sprendimų iliuzijai ir lengvai sutinka su ilgalaike terapija. Kuo sveikesnis žmogus, tuo daugiau naudos jis gali gauti bendraudamas su psichologu.
Kita kategorija - mažiau informuoti žmonės, kurių lūkesčiai, susiję su savimi, kitais žmonėmis, psichologija yra per dideli. Nesuprasdami, kaip veikia psichika, jie negali imti ir gana greitai išspręsti konkrečią problemą.
O jeigu žmogus save įstūmė į aštrią krizę, jam yra būtina greitoji pagalba, kuri jį stabilizuotų, padėtų nepalūžti spaudžiant aplinkybėms, bet ji mažai pasitarnaus iš esmės sprendžiant aktualią problemą.
