Spaudos apžvalgos renkasi lengviausią kelią?

Pasigenda aštresnių temų

Rašytojas Vytautas Bubnys - ilgametis spaudos apžvalgų per televiziją bei radiją klausytojas. „Pasiklausęs kokio nors straipsnio trumpą ištrauką, dažnai užsimanau perskaityti ir visą tekstą, todėl einu nusipirkti laikraščio. Man patinka spaudos apžvalgos, jos intriguoja ir patraukia dėmesį“, - sakė rašytojas. Jam būtų sunku įsivaizduoti žinias be spaudos apžvalgų. Anot jo, svarbu žinoti ne tik faktus, bet ir tai, kaip juos vertina vieni ar kiti spaudos leidiniai.

Tačiau pašnekovas tvirtino, kad šiandienėms spaudos apžvalgoms dar yra kur tobulėti. „Aš pasigendu aštresnių problemų, kurių laikraščiuose būna, bet per apžvalgas kažkodėl jos neįvardijamos. Be to, reikėtų daugiau dėmesio skirti kultūros spaudai, savaitraščiams“, - teigė V.Bubnys. Jis pridūrė, kad kurį laiką pasigesdavo ir laikraščio „Respublika“ straipsnių skaitymo. „Dabar jau būna. Skaitomos gana geros ištraukos, bet galima būtų pasirinkti ir kitas. Pavyzdžiui, retai paskaitoma mūsų iškilių visuomenės žmonių, politikų pasisakymai pačiomis aktualiausiomis temomis, nacionaliniais, Tautos likimo klausimais, priedo „Žalgiris“ straipsniai. Reikėtų, kad būtų atkreipiamas dėmesys ir į juos“, - teigė rašytojas. Jis pasigenda apžvalgų apie mokslo naujienas. „Nesakau, kad apie tai reikia kalbėti kasdien. Bet retkarčiais atkreipti dėmesį į mokslo pasaulį reikėtų. Juk tos naujienos yra svarbios mūsų kraštui“, - svarstė V.Bubnys.

Dar viena idėja, kurią galėtų spaudos apžvalgininkai „pasiskolinti“ iš gerbiamo rašytojo - bent retkarčiais pasižiūrėti ir į kaimynų - latvių, lenkų ar estų - spaudą. „Bent kartą per mėnesį galima būtų tam skirti daugiau dėmesio, papasakoti, kaip ten nušviečiami patys aštriausi klausimai. Deja, šito nesigirdi“, - sakė pašnekovas. Anot jo, spaudos apžvalgos neturėtų kartoti jau vakar nušviestų naujienų. „Tarkime, visą dieną per radiją ir televiziją kalbama apie tai, kas dedasi Seime, ką svarsto įvairios tarybos, o iš ryto vėl tą patį girdime per spaudos apžvalgas. Man norėtųsi naujo požiūrio, naujų atradimų, kad ta apžvalga taptų įvairesnė“, - teigė V.Bubnys.

Paklaustas, kodėl, jo manymu, spaudos apžvalgos yra tokios skurdžios, rašytojas galėjo tik spėlioti. „Kai per spaudos apžvalgas nustojo skaityti „Respubliką“, man kilo tokia mintis, kad gal taip daroma specialiai, gal kažkas nenori rekomenduoti šito laikraščio ir apie jį kalbėti. Bet negaliu to tvirtinti, nežinau. Tokia mintis kilo ne tik man, girdėjau ir kitus taip kalbant. Tad sunku pasakyti, nuo ko priklauso tos spaudos apžvalgos - ar nuo apžvalgininkų, ar nuo vadovybės“, - svarstė pašnekovas.

Trūksta motyvacijos

Docentė ir komunikacijos ekspertė Audronė Nugaraitė įsitikinusi, kad šiandien rubrikos pavadinimas „spaudos apžvalga“ nebeatitinka tikrovės. „Ką reiškia spauda? Tai knygos, laikraščiai, žurnalai - visa, kas yra spausdinta. Iki šiol buvo įprasta vartoti šį apibūdinimą, tačiau kuo toliau, tuo labiau jis krenta į akis, kai kolegos žurnalistai per „spaudos apžvalgą“ skaito interneto portalų straipsnius“, - sakė A.Nugaraitė. Anot jos, toks netikslumas ne tik neatitinka tikrovės, bet ir klaidina. „Jei kalbėsime apie jaunimo auditoriją, kuri šiandien gyvena virtualioje erdvėje ir puikiai supranta, kad spauda tai nėra internetas, toks rubrikos pavadinimas gali ne tik nepritraukti, bet ir atbaidyti jaunus žmones“, - svarstė docentė. Anot jos, šiandien būtų tiksliau „spaudos apžvalgą“ vadinti žiniasklaidos ar net medijų apžvalga, mat kartais jose cituojama net ir informacija iš socialinių tinklų.

Vis dėlto ekspertė neabejoja, kad tokios apžvalgos yra reikalingos, mat susigaudyti dideliame informacijos vandenyne būna sudėtinga tiek jaunam, tiek vyresnio amžiaus žmogui. Tačiau, anot jos, reikėtų įdėti daugiau pastangų, kad būtų ne tik išlaikyta senoji karta, bet ir pritraukta jaunoji. „Jei pasitikiu viena ar kita žiniasklaidos priemone, tokia pagrindinių naujienų santrauka, žinių paketas, yra labai naudinga. Bet jei norime pritraukti jaunąją kartą, kuri turi visiškai kitokius žiniasklaidos vartojimo įgūdžius, didesnis tikslumas būtų reikalingas“, - tvirtino docentė.

Paklausta, kokiais kriterijais turėtų vadovautis žiniasklaidos priemonės, parinkdamos straipsnius apžvalgai, A.Nugaraitė teigė, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kokiai auditorijai skirtas kanalas. „Jei tai yra tik 200 sekundžių informacijos, galima pasirinkti lengvesnio pobūdžio informaciją, bet jei kalbėsime apie rimtesnius kanalus, jų žinios turėtų linkti į rimtesnių naujienų pusę. Tai aktualijos, susijusios su mūsų socialiniais, politiniais klausimais, o ne tik pramogomis. Visur turi būti balansas“, - sakė pašnekovė. Ji apgailestavo, kad išlaikyti tą balansą pavyksta ne visada, todėl dar yra kur tobulėti. „Man kartais būna sunku pasakyti, kodėl apžvalgai buvo pasirinktas vienas ar kitas straipsnis. Nėra aiškių kriterijų. Dažniausiai tai lemia subjektyvi autoriaus nuomonė. Jis yra pagrindinis sprendėjas. Be to, kartais nelabai suprantu, kodėl vieno rašinio perskaitomas pavadinimas ir vos keli sakiniai, o kito - pusė publikacijos. Didesnės motyvacijos, kodėl taip yra, man pritrūksta“, - prisipažino komunikacijos ekspertė.

Didžioji dalis eina lengvesniu keliu

Filosofas Krescencijus Stoškus dar pamena laikus, kai nei televizija, nei radijas spaudos apžvalgų nerengdavo. Dabar, anot jo, šios praverčia žmonėms, kurie prisirišę prie televizoriaus ar neturi galimybės nusipirkti laikraščių. „Kitados spaudos apžvalgos pateikdavo tik tokias trumpas ištraukas, paskui pradėjo išsamiau nušviesti žiūrovus, skaityti beveik pilnus tekstus. Tačiau net ir po jų dažnai iškyla daug klausimų. Gerai, jei žurnalistas yra sąžiningas, tuomet jis pateikia ne tik faktus, bet ir motyvus. Deja, dažnai tų svarbiausių dalykų pasigendi“, - sakė filosofas.

Jis spėjo, kad tokia gali būti tam tikra laikraščių strategija. „Galbūt laikraščiai leisdavo naudotis pateikta informacija su sąlyga, kad televizijos neišpasakos viso vieno ar kito straipsnio turinio. Bet aš nematau nieko blogo, kad per spaudos apžvalgas gali išgirsti apypilnius tekstus. Juk laikraštį skaitysi vėliau, tuomet ir rasi atsakymus į iškilusius klausimus“, - svarstė K.Stoškus.

Pasiteiravus, ar spaudos apžvalgose jam netrūksta objektyvumo ir profesionalumo, filosofas teigė, kad viskas priklauso nuo paties pranešėjo. „Yra tokių, kurie stengiasi savo darbą atlikti profesionaliai, deja, didžioji dalis eina lengviausiu keliu. Gal nelabai turi laiko, gal nori aprėpti daug kanalų - apžvelgti ne tik spaudą, bet ir internetą. O juk tai neįmanoma“, - sakė K.Stoškus. Jis prisipažino, kad jį erzina vis dažniau išlendantis tendencingumas, kai į spaudos apžvalgas įtraukiami primityvūs ir jokios vertės neturintys tekstai, ieškoma pikantiškų naujienų. „Bet visa tai priklauso nuo pranešėjo kultūros, jo pomėgių, išsilavinimo. Gaila, kad dažnas linksta prie pramogų, sensacijų, kurių gali dabar bet kur surasti, o ne rimtų temų“, - apgailestavo filosofas.

Anot pašnekovo, dėl neapsižiūrėjimo pasitaiko ir kuriozinių situacijų. „Kadangi spaudos apžvalgas skaito ne vienas, o keli žurnalistai, susiklosto įdomus reiškinys - vieni apžvelgia kokį nors straipsnį, o kiti, matyt, būna užsiėmę kitais dalykais, todėl po kurio laiko vėl pateikia tą pačią informaciją iš naujo. Panašu, kad kartais klausytojas būna labiau informuotas negu pats informatorius. Vienas per kitą lenktyniaudami pranešėjai pateikia informaciją ir net nežino, kas dedasi jų TV kanale. Kita vertus, kai nori suvaldyti tuos srautus, matyt, tokie dalykai nelabai išvengiami“, - svarstė K.Stoškus.

Paklaustas, pagal kokius kriterijus, anot jo, reikėtų atsirinkti apžvelgiamus straipsnius, filosofas šypsojosi, kad jo kriterijai vargu ar sutaps su masinės informacijos priemonių kriterijais. „Jei žmogus rimtai užsiėmęs savo darbais, turi nuovoką apie tai, kas vyksta pasaulyje, žino dalykus, kurie svarbūs, turėtų mokėti atsirinkti informacijos srautą taip, kad apžvalgoje nebūtų jovalo. Man atrodo, kad svarbiausia išlaikyti hierarchiją - apžvelgti politinius įvykius, krašto apsaugos naujienas. Deja, kartais apžvelgiami tokie smulkūs dalykai, kurie dirbtinai sukelia ažiotažą“, - sakė filosofas.

 Parengta pagal priedą „TV publika“