„Redirected/Už Lietuvą!“ nurungė Holivudo filmus

Lietuviai topų viršūnėse

Kino industrijos asociacijos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius nuo sausio iki rugsėjo populiariausias filmas buvo „Redirected/Už Lietuvą!“, uždirbęs 4,6 mln. litų pajamų ir į kino sales pritraukęs beveik 300 tūkst. žiūrovų. Antroje vietoje - Volto Disnėjaus animacinė komedija „Ledo šalis“, uždirbusi beveik 1,8 mln. litų pajamų ir surinkusi 122 tūkst. žiūrovų. Trečioje vietoje - animacinis nuotykių filmas „Rio 2“, uždirbęs 1,4 mln. litų ir pritraukęs 102 tūkst. kino mėgėjų.

Ketvirtoje pagal populiarumą vietoje yra komedija „Valentinas už 2rų“, o penktasis - animacinis nuotykių filmas „Kaip prisijaukinti slibiną 2“.

Ž.Naujoko teigimu, statistiškai Lietuvoje visą laiką populiariausi yra lietuviškai dubliuoti Holivudo animaciniai filmai. „Holivudo animacija nuolat išlaiko aukštas pozicijas. Daug žiūrovų surenka ir lietuvių filmai. Jau keletą metų lietuvių filmai išsiveržia į pirmąsias vietas, pradedant filmu „Tadas Blinda. Pradžia“, „Valentinas vienas“ ir baigiant „Redirected/Už Lietuvą!“, - sako Ž.Naujokas.

Ž.Naujoko teigimu, kinas kone populiariausia pramoga tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje: „Apsilankymas kine yra prieinamas daugumai žmonių. Tai būdas pabėgti nuo realybės ir atsipalaiduoti. Žmonės labiausiai kine žiūri šeimai skirtą animaciją, komedijas, veiksmo ir nuotykių filmus.“

Privilioja žinomi veidai

Lietuvos kino industrijos asociacijos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu žiūrovams reikia vis žinomesnių veidų ir aktorių. „Filmų sukuriama vis daugiau, todėl automatiškai publikai sunku atsirinkti, o aktorius tarsi žada kokybę. Aišku, svarbus ir režisierius, tačiau svarbiausias yra aktorius, ne režisierius ir ne prodiuseris“, - sako Ž.Naujokas.

Nacionalinis kinas darosi vis populiaresnis ir dėl to, kad yra savas, apžvelgia aktualijas, kurios yra arčiausiai žmogaus, kalba suprantama kalba ir įtikimiau negu užsienio kalba juokauja.

„Kaip sakoma, savas daiktas yra arčiau kūno, tačiau lietuvių kinas turi būti kuo nors įdomus, intriguojantis, su geru humoru. Yra ir daug neįdomių lietuvių filmų. Kai kurie kūrėjai neturi talento valdyti kino meno, jiems neišeina to padaryti. Žinoma, retais atvejais sukuriami išskirtiniai kūriniai, sužavintys autentiškumu ir naujoviškumu. Kuriant filmą reikia bent jau nesugadinti to, kas nauja ir jau išrasta, ir tai patobulinti. Iš tikrųjų, kuo gyvename, tą ir norime matyti, tik šiek kiek pagražintomis spalvomis. Labai svarbu to nesugadinti“, - sako Lietuvos kino industrijos asociacijos pirmininkas ir tokių filmų kaip „Tadas Blinda. Pradžia“, „Valentinas vienas“, „Kaip pavogti žmoną“, „Valentinas už 2rų“, „Gustavo nuotykiai“, „Pakeliui“ prodiuseris Ž.Naujokas.

Skaitmeninės salės, modernūs kino teatrai, pasak Ž.Naujoko, yra septyniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau žmonės, gyvenantys atokiau nuo jų, taip pat atvažiuoja į kino teatrus. „Aš esu girdėjęs, kad kai rodė televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“ pagrindu pastatytą filmą „Moterys meluoja geriau. Kristina“, tai žmonės iš kaimų autobusais važiavo jo pasižiūrėti. Jie turbūt sudarė nemažą dalį šio filmo auditorijos. Žmonės pasidaro sau tokią pramogą ir atvažiuoja pasižiūrėti kino į didžiuosius miestus. Žinoma, oficialios statistikos neturime, bet teko apie tai girdėti“, - pasakoja Ž.Naujokas.

Žalą daro piratai

Nemažą žalą kino filmų kūrėjams daro piratai, DVD formatu pasirodžiusius filmus nutekinantys į interneto platybes: „Visi filmai yra apsaugoti ir nepasirodo internete iki pirmos dienos, kai atsiranda DVD diske. Tada iš karto filmas būna „nupirataujamas“. Tas pats atsitiks ir su filmu „Redirected/Už Lietuvą!“. Pirmą dieną, kai jis atsidurs „Maximoje“, tada jis atsidurs ir internete. Tiesiog kino juostų neįmanoma nukopijuoti, o jeigu kas nors ir nufilmuoja kino filmą sėdėdamas kino teatre, tai tokių failų jau niekas nežiūri. Žmonės nori geresnės kokybės vaizdo.“

„Lietuvoje, Rytų Europoje piratavimo problema ypač ryški. Žmonės sovietmečiu jau turėjo galimybę matyti piratines vaizdajuostes, vėliau diskus, o dar vėliau filmus internete, todėl nesusidarė kultūra, kuri gerbtų kino kūrėjus“, - sako Lietuvos kino industrijos asociacijos pirmininkas.

Pasak Ž.Naujoko, žiūrovas turėtų gerbti kino kūrėją, kuris daug metų dirbo ir išleido daug pinigų, kad sukurtų produktą, o vėliau parduotų savo prekę - tai yra filmą: „Tai yra didelė problema. Rytų Europos valstybės dėl to nesirūpina, o privačių lėšų ir sąlygų tam tiesiog neužtenka.

Piratus pagauti įmanoma, tik reikia su tuo kovoti. Kai kurios šalys ima ir susitvarko. Vienos daugiau, kitos mažiau. O pas mus iš viso palaida bala.“

Parengta pagal priedą „TV publika“