Londone atveriamas didžiulis muzikos ikonos D. Bowie archyvas

Archyvas apima penkis įvairiapusio muzikanto, kurio tikrasis vardas Davidas Jonesas, kūrybos dešimtmečius.

Po D. Bowie mirties Londono Viktorijos ir Alberto muziejus įsigijo 90 tūkst. eksponatų iš jo turto paveldėtojų.

Tarp jų – ranka rašyti užrašai filmui, kuriame išgalvotas astronautas majoras Tomas (angl. Major Tom), „sėdintys skardinėje aukštai virš pasaulio“ D. Bowie dainoje „Space Oddity“ siunčiamas į „suirzusią Ameriką“.

Pasak archyvo kuratorės Madeleine Haddon, taip ir nesukurtas filmas „Young Americans“ (Jauni amerikiečiai), kaip ir D. Bowie 1975 m. albumas tuo pačiu pavadinimu, „atskleidžia, ką reiškia būti britu JAV, ir apmąsto tarptautinę politiką bei jos vietą pasaulyje“.

Dar vienas neįgyvendintas projektas – teatro scenai skirtas miuziklas „The Spectator“ apie XVIII a. besislapstantį Londono nusikaltėlį, kurį 69-erių D. Bowie kūrė prieš pat savo mirtį nuo vėžio 2016 m. sausį.

Tai pasakojimas apie „meno ir politikos ryšį Londone, esančiame ant moderniųjų laikų slenksčio“, trečiadienį sakė M. Haddon per „V&A David Bowie“ centro pristatymą. 

„Man labai norėtųsi pamatyti, ką jis būtų su tuo nuveikęs“, – pridūrė ji.

Šeštadienį duris atversiantis centras – tikras lobis D. Bowie gerbėjams ir tyrinėtojams. Jame bus eksponuojami įvairiausi daiktai – nuo sceninių kostiumų ir muzikos instrumentų (styginis japonų koto, atlikėjo sukurto personažo „Ziggy Stardust“ akustinė gitara) iki laiškų, dainų tekstų, nuotraukų, darbų sąrašų ir idėjomis primargintų priklijuojamų lapelių.

Muziejaus teatro ir performansų srities kuratorė Harriet Reed teigė, kad D. Bowie buvo „aktyvus savo gyvenimo ir kūrybos archyvaras“.

„Jo užrašai, atliktinų darbų sąrašai, dalykai, kuriuos jis užrašydavo, norėdamas pamatyti parodas, filmus, perskaityti knygas – toks mėgavimasis kultūra yra tikrai įspūdingas“, – sakė ji.

Per gyvenimą D. Bowie dažnai keitė įvaizdį, pereidamas nuo vieno muzikinio stiliaus prie kito – nuo glamroko prie soulo, elektronikos ir bendradarbiavimo su britų džiunglių ir dramenbeiso muzikantais, įskaitant „A Guy Called Gerald“ ir „Goldie“.

Jis taip pat vaidino filmuose ir Brodvėjuje, bendradarbiavo įvairiuose gyvuose pasirodymuose, tapė ir domėjosi technologijomis – 1990-aisiais įkūrė interneto paslaugų teikėją „BowieNet“.

D. Bowie įtaka populiariajai kultūrai jaučiama ir praėjus beveik dešimčiai metų nuo jo mirties. Tačiau taip buvo ne visada.

Archyve yra D. Bowie tėvo rašytas laiškas, kuriuo Haywoodas Stentonas Jonesas siekė padėti savo paaugliui sūnui – tuomet dar tik siekiančiam prasimušti muzikantui – įsidarbinti vienoje Londono įmonėje.

Laiške jis akcentavo sūnaus darbštumą ir tai, kad jis esąs „tikras karys“.

Šalia jo eksponuojamas trumpas laiškas, kurį D. Bowie gavo 1968-aisiais iš „The Beatles“ įrašų kompanijos.

„Apple Records“ nėra suinteresuota pasirašyti sutartį su Davidu Bowie“, – rašoma jame. 

„Nemanome, kad jis yra tai, ko mes šiuo metu ieškome“, – priežastį nurodė įrašų kompanija.