1 nuotr.Dalius Mertinas, aktorius, televizijos laidų vedėjas:
Televizija man yra labai svarbi. Ją žiūriu kiekvieną dieną. Televizija yra ir mano darbas. Apskritai televizija žiūrovams daro didelę įtaką. Kartais teigiamą, kartais neigiamą. Žinoma, viskas priklauso nuo žmogaus skonio ir pasirinkimo. Manau, televizija siūlo programų įvairiems skoniams. Žinoma ne visiems, bet daug ką joje galima surasti. Aišku, knygas įdomiau skaityti, bet būna ir įdomių filmų, gerų laidų.
Deja, pas mus ne visos laidos stengiasi ugdyti žiūrovą. Manau, nereikia pataikauti auditorijai, kuri kartais būna neišprususi. Televizijos prodiuseriai žino, kaip įdomiai sukurti laidą, pastatyti serialą ar filmą ir taip lavinti žmones. Duok Dieve, kad jie taip darytų. Lietuviškose televizijose aš pasigendu profesionalumo, gilesnio pamąstymo, įdomesnių pokalbių laidų. Lavinimo funkciją televizija tikrai galėtų atlikti stipriai geriau.
Pokalbių laidos turėtų būti profesionalesnės. Reikėtų labiau pagalvoti apie tai, kas kviečiama į studiją, apie ką bus kalbama, o ne stengtis vien save parodyti ir užduoti tuos pačius nuobodžius, neįdomius klausimus. Pokalbių laidose viskas tas pats per tą patį. Reikia galvoti, kas tas laidas žiūri, nes greitai tai gali nusibosti žiūrovui. Žinoma, sunki profesija yra visą laiką sugalvoti kažką naujo ir įdomaus, bet reikia stengtis. Būtų labai gerai, kad nesuvienodėtume.
Mes atrodome labai kukliai ir dėl kultūrinių laidų. Turime tik vieną kitą kultūrinę laidą, vieną kultūros kanalą. Visos kitos laidos yra komercinės arba neįdomios. LRT „Kultūros“ kanale yra puikiausių laidų, bet ten laidos ir filmai, deja, kartojasi. Žinoma, tai kas, yra LRT aukso fonde, reikia žiūrėti, ir tai galima daryti ne vieną kartą, bet naujo nieko neturime. Žinoma, negalime norėti kiekvienais metais vis naujos produkcijos, bet reikėtų po truputį judėti į priekį.
Aš esu žmogus nejaunas. Daug metų žiūriu televiziją, daug metų joje dalyvauju. Aš ne politikas, dalyvauju meninėse laidose, serialuose, filmuose, tai televiziją esu stebėjęs daug metų.
Man nepatinka lėkštumas, neprofesionalumas, nesiskaitymas su žiūrovu, galvojimas, kad žiūrovas kvailesnis už tuos žmones, kurie kuria laidą. Mes turime išugdyti ateities televiziją kursiančius žmones, kurie kurs žiūrovui patrauklią televiziją, pelnys jų dėmesį. O jeigu taip neatsitiks, mes risimės nuo kalno žemyn į duobę kultūriniu atžvilgiu. Jeigu bus išnaikinti visi teatrai ir kultūros įstaigos, jos negaus finansavimo, tai mūsų ateities kultūra žlugs ir mes tapsime nykiais ir neįdomiais provincijos gyventojėliais...
Žmonėms, kurie vadovauja televizijoms, tai turėtų suprasti, ir manau, kad supranta, bet kartais nugali komercija. Reikia šviesti, auklėti žiūrovą. Kitaip mes užauginsime absoliučius zombius, kurie nieko nesupranta ir nežino, nuo kurios pusės pradėti skaityti knygą.
Nereikėtų eteryje ir tų išpūstų burbulų. Eteryje daug neigiamos informacijos, bet kartais ji nebūna tokia dramatiška, kaip parodoma. Dažnai išpučiamas burbulas, o vėliau pamatai, kad vėl tas pats per tą patį. Vėl neįdomu. Tie neigiami dalykai paviršutiniški. Senesnės demokratijos, kultūringesnėje visuomenėje tokie dalykai, kokie rodomi pas mus, būtų absoliučiai praleidžiami pro pirštus. Nei kas rašoma, nei pasakojama, nei kviečiami žmonės diskutuoti šia tema. Žinokite, kartais televizijos laidų istorijos būna stipriai stipriai neįdomios. Čia švelniai pasakiau.
Gaila, kad mes neturime žmonių, kurie darytų įdomią produkciją, kurtų geras laidas, statytų filmus, serialus. Deja, viskas yra išeikvota. Tų žmonių yra nedaug. Dalis emigravo. Todėl vis matosi tie patys veidai ir užduodami tie patys klausimai. Susidaro įspūdis, kad pas mus nieko įdomaus neįvyksta arba įvyksta kokia nors didelė tragedija. Tada visi kokias dešimt dienų pakalba vėl apie tą patį įvykį.
Reikia daugiau stiprinti kultūrinį pradą. Aišku, tam reikalingos lėšos, bet jos atsiperka ateityje. Tai yra labai svarbu. Mes negalime leisti, kad tarp mūsų gyventų vien materialinę naudą matantys arba absoliučiai nekultūringi žmonės. Su kuo mes tada bendraujame? Su komerciniu sluoksniu, kuris nėra nieko skaitęs, tik prisižiūrėjęs visokių menkaverčių „bajevykų“ ir prisiklausęs menkaverčio humoro, kuris kalba tik apie vieną galą? Liūdesys.
Gaila, kad pas mus rodoma daug prastų filmų. Juose vien kraujas, žudymas, prievartavimai. O gal yra ir tokių žmonių, kurie prisižiūrėję filmų nutaria patys tai pabandyti realybėje? Televizijos užduotis turėtų būti atvirkštinė. Ji turi stengtis, kad to nebūtų. Deja, mus užplūdusi tokia produkcija, kuri vis kartojasi ir reikalai ne gerėja, o tik blogėja...
Mes patys susikomplikavome. Buvo laikas, kada gyvenome priespaudoje. Tada norėjosi išsivaduoti, išsiplėšti, pasakyti savo tiesą, parodyti savo matymą, supratimą. Dabar atsirado laisvė, staiga meno pradėjo nebereikėti. Dabartinė pseudodemokratija mus privedė prie baisių dalykų, kultūros stygiaus ir netgi žudymų.
Parengta pagal priedą „TV publika“
