Žmonės skirtingi, bet visi trokšta romantikos

Pirmuoju „Valentino atviruku" pasaulyje yra laikomas raštelis su meilės eilėraščiu, kurį Orleano hercogas Karolis, būdamas anglų nelaisvėje, 1415 m. iš Tauerio kalėjimo nusiuntė savo žmonai. Tokį „‚Valentino atviruką" ir dabar galima apžiūrėti Britų muziejuje. Laikui bėgant tradicija vasario 14-ąją mylimiesiems siųsti atvirukus ir dovanėles išpopuliarėjo Anglijoje ir Prancūzijoje, o vėliau paplito praktiškai visame pasaulyje.

Todėl buvo pradėta masiškai gaminti atvirukus su širdelėmis. Yra žinoma, kad 1847 m. amerikietė Estera Haulend (Esther Howland) pardavė tokių atvirukų už 5 tūkstančius dolerių. O vėliau šis pelningas verslas jos šeimai atnešdavo apie 100 tūkst. dolerių per metus. Mūsų dienomis vasario 14 d. visame pasaulyje išsiuntinėjama apie 1 milijardą „Valentino atvirukų". Daugiau nuperkama tik atvirukų šv.Kalėdų tematika.

Japonija, kaip visada, maloniai išsiskiria iš visų. Šioje šalyje vasario 14-ąją įrengiamos specialios pakylos, ant kurių kopia įsimylėjėlių poros ir garsiai šaukia apie savo jausmus. Tie, kas garsiau už kitus paskelbia apie savo meilę, gauna vertingų dovanų.

Merginos per šv.Valentino dieną savo mylimiesiems dovanoja saldumynų - šokolado ir saldainių, taip pat kitokių dovanų. Po mėnesio, kovo 14-ąją, vyrai ir moterys keičiasi vaidmenimis. Tą dieną tik vyrai perka šokoladą, išskirtinai baltąjį, ir dovanoja mylimosioms. Taigi, Tekančios saulės šalies gyventojai Meilės dieną švenčia du kartus.

Šv.Valentino dienos šventimo Dž.Britanijoje skiriamasis bruožas yra tas, kad britai širdeles dovanoja ne tik žmonėms, bet ir katėms bei šunims. Jungtinės Karalystės gyventojų meilė keturkojams yra tokia didelė, kad jie su dideliu malonumu ją demonstruoja. Kadangi gyvūnai nesugeba įvertinti popierinių širdelių, kuriomis juos apdovanoja šeimininkai, pastarieji prie jų prideda dar ir mėgstamų skanėstų.

Dar viena smagi Meilės dienos tradicija Dž.Britanijoje - įdomiai apsirengti ir vaikščioti pas kaimynus, dainuojant dainas apie meilę. Už tai apdovanojama saldainiais ir kitokiais saldumynais.

Dažna įsimylėjėlių lenkų pora šią dieną keliauja į Poznanę, kur, kaip tiki, yra saugomos šv.Valentino relikvijos. Žmonės tiki, kad po tokios kelionės poros ryšiai sutvirtės.

Tradicija švęsti šv.Valentino dieną Egipte atsirado palyginti neseniai. Minėti šią dieną egiptiečius išmokė daugybė atvykstančių turistų. Dabar šioje šalyje vasario 14 rengiamos nepaprastai romantiškos vakarienės restoranuose ir prabangiose jachtose. Egiptiečiai mielai organizuoja bet kokius renginius, kad tik jų svečiai būtų patenkinti.

Islandijoje Meilės diena sutampa su Ugnies švente. Todėl čia priimta deginti laužus, per kuriuos šokinėja įsimylėjėlių poros. Šventei pasibaigus, merginos susirenka iš laužavietės angliukus ir iš jų gamina vėrinius, kuriuos paskui dovanoja mylimiesiems - kad įžiebtų aistringos meilės liepsną.

Bulgarijoje įsimylėjėlių šventė sutampa su kita, bulgarams ne mažiau reikšminga švente - Vyndarių diena. Būtent todėl per šv.Valentino dieną kiekvienam bulgarui leidžiama paragauti vyno, nesvarbu, kurią savaitės dieną išpuola. Vaišinant vynu, patiekiama sūrių, vaisių ir saldumynų.

Praktiškai visame pasaulyje ranką ir širdį siūlo vyrai. Nyderlandai - ne išimtis. Bet per šv.Valentino dieną vyrai ir moterys susikeičia vaidmenimis. Vasario 14-ąją jos pačios gali pasipiršti patikusiam vyrui, ir niekas tuo nesistebės. Beje, per šv.Valentino dieną vyrui visiškai nebūtina priimti rankos ir širdies siūlymo. Tačiau jeigu vyriškis sako „ne", jis moteriai kaip paguodos prizą turi padovanoti šilkinę suknelę.

Velse per šv.Valentino dieną poros tradiciškai vienas kitam dovanoja šventiškai dekoruotus medinius šaukštus. Ant jų piešiamos širdutės ir spynos su raktu. Velso gyventojams tokia dovana yra tarsi ženklas, kad gavusysis dovaną rado raktą į dovanotojo širdį.

Amerikoje tradicija švęsti šv. Valentino dieną užgimė jau 1777 metais. Tačiau masiškai minėti šią dieną imta tik XIX a., nes būtent tuo laikotarpiu šalyje prasidėjo pokyčiai maisto pramonėje. Amerikoje per Įsimylėjėlių dieną priimta dovanoti saldumynų.

Anksčiau, kai gyvavo tradicija dovanoti marcipano figūrėles, tą sau galėjo leisti tik turtingos šeimos, bet kai maisto pramonėje buvo pradėtas naudoti cukrus, gaminamas iš cukrinių runkelių, saldžios dovanos tapo prieinamos ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Amerikiečiai dovanoja saldžias dovanas ne tik artimiems ir mylimiems žmonėms, bet ir nepažįstamiems praeiviams. Vaikai tą dieną prisigamina rausvų ir raudonų širdelių, kuriomis taip pat apdalina visus aplinkinius.

O štai kai kuriose musulmoniškose šalyse švęsti šv.Valentino dieną yra draudžiama oficialiai - pagal šariato įstatymus tokia šventė skatina nuodėmingumą ir prieštarauja musulmoniškoms tradicijoms. Indonezijoje teismo sprendimu šventė buvo uždrausta 2012 m. Daugelyje miestų valdininkai siuntinėja nurodymus mokykloms ir universitetams, primindami draudimą švęsti Meilės dieną.

Indijoje prieš šv.Valentino dieną pasisako net keletas politinių partijų, kurių manymu tokios šventės yra tik netinkamas Vakarų tradicijų mėgdžiojimas. Tačiau jos neprieštarauja, kad Meilės šventę minėtų susituokusios poros. O Saudo Arabijoje vasario 14-ąją yra net ribojamas kai kurių prekių pardavinėjimas: šokolado ir saldainių dėžučių, raudonų rožių ir pan.

Už šv.Valentino dienos minėjimą šioje šalyje galima sulaukti didelės baudos arba net patekti už grotų. Irane valdžia taip pat uždraudė gaminti ir pardavinėti įvairią meilės simboliką. Pakistane švęsti Įsimylėjėlių dieną yra draudžiama, tačiau romantiškai produkcijai parduotuvėse ribojimai netaikomi.