Fryganizmas (iš angl. free „nemokamas" ir vegan - „veganas") - gyvenimo būdas ir ideologija, neigianti vartotojiškumo ir išlaidumo principus. Jos sekėjai siekia kuo labiau sumažinti dalyvavimą tradicinėje ekonomikoje ir išteklių vartojimą. Jų vertybės - laisvė, bendruomenė, dalinimasis, bendradarbiavimas ir socialinis sąmoningumas, kai tuo tarpu „normalioje" visuomenėje, anot jų, klesti materializmas, apatija, gobšumas, nuolatinės varžybos bei tam tikras suvienodėjimas.
Neskubėkite vadinti valkata žmogaus, kuris rausiasi šiukšlių konteineriuose. Kai kas išties neturi ko valgyti arba kuo rengtis, o kai kas tai daro iš neapykantos vartotojiškai visuomenei.
Fryganai, kaip save vadina tokie žmonės, iš principo atsisako pirkti tai, ką gali gauti veltui. Šis judėjimas gimė jau XX a.7-ąjį dešimtmetį Amerikoje, o iki XXI a. pradžios paplito gana plačiai.
Fryganizmas - ideologija, skatinanti ribotai dalyvauti visuomenės ekonominiame gyvenime ir mažinti naudojamus išteklius. Fryganizmo sekėjai atsisako pirkti materialines gėrybes kaip avalynę, drabužius ir techniką, taip pat maisto produktus - visa tai jie randa šiukšlynuose ir šiukšlių konteineriuose.
Kitaip tariant, fryganai rausiasi šiukšlėse ne todėl, kad neišgali nusipirkti ko nors parduotuvėje, o ideologiniais sumetimais.
Fryganai mano, kad tokia taktika padės tausoti išteklius ir daiktus. Pavyzdžiui, nurašytuose maisto produktuose galima rasti apie 30-50 proc. dar tinkamų vartoti. O tarp išmestų į sąvartyną drabužių - maišus gerų daiktų, kurie galbūt yra nebemadingi.
Iš dalies tai yra susiję su tuo, kad gamintojams yra paprasčiau nurašyti daug produktų, negu samdyti žmogų, kuris išrūšiuos šviežesnius. O kai kuriems žmonėms yra paprasčiau išvalyti spintą ir išmesti maišą drabužių negu laukti, kol jie vėl taps madingi.
Pirmuosius fryganų ideologijos, priešingos kapitalistinei, elementus skelbė „digeriai" - 7-ojo deš. San Francisko gatvės teatro radikalai, kurie dalindavo „išgelbėtą maistą" (nurašytą, bet dar tinkamą valgyti).
Patį žodį „fryganas" 1994 m. sugalvojo Kitas Mahenris (Keith McHenry), vienas „Food Not Bombs" steigėjų - anarchistų grupės, kuri dalijo nemokamus vegetariškus pietus kaip protesto prieš militarizmą ir „solidarumo, o ne labdaros" ženklą. Šį žodį 10-ojo deš. viduryje pradėjo vartoti prieš globalizmą, kapitalizmą nukreiptų ir radikalių ekologinių judėjimų dalyviai.
Fryganizmo galimybės
1999 m. buvęs grupės „Against Me!" dalyvis, būgnininkas Vorenas Ouksas (Warren Ochs) parašė brošiūrą „Kodėl fryganas?" Joje fryganizmas apibrėžiamas kaip „antivartotojiška etika maisto atžvilgiu" ir aprašomos tokios fryganizmo praktikos kaip maisto paieškos šiukšlių konteineriuose,
„Garbage Party" (taip restoranų darbuotojai vadina svečių palikto maisto valgymą), maisto paieškas gamtoje, parduotuvių ir restoranų nurašytų produktų vartojimą, mainai kaip alternatyva maisto pirkimui.
Pasirengę naudoti tik būtiną minimumą, fryganai laikosi kelių pagrindinių principų:
Nepirkti ir neparduoti
Šiuolaikinėje gausos ir persisotinimo visuomenėje daugelį būtinų gyvenimui daiktų - maisto, drabužių, avalynės, technikos, buitinių smulkmenų - galima gauti ir be pinigų. Bet nėra teisinga manyti, kad fryganai neturi lėšų, siekia kaip įmanoma daugiau taupyti arba tenkinasi vien prasčiausiu.
Taip pat neverta jų painioti su benamiais, priverstais prasimanyti maisto ir drabužių. Fryganams toks gyvenimo būdas pirmiausia yra protestas, ideologinis ir ekologinis pasirinkimas.
Kur jie visa tai randa? Pasiima nemokamai pagal skelbimus, iš pažįstamų ir specialiuose renginiuose, kuriuose žmonės keičiasi nebereikalingais daiktais, ir net randa sąvartynuose.
Yra bendruomenių ir labdaros organizacijų, kurios perskirsto nebereikalingus daiktus ir perteklinius maisto produktus, kad jie nebūtų tiesiog išmesti. Fryganai dažnai laikosi dalijimosi ekonomikos (bendro vartojimo ekonomika; angl.sharing economy) modelio - bendro naudojimosi prekėmis arba paslaugomis.
Maisto „gelbėjimas"
Paraidžiui „fryganas" - tas, kuris valgo nemokamai. Šio judėjimo šalininkai maisto randa, pavyzdžiui parduotuvių ir kavinių užpakaliniuose kiemuose. Bet tai nereiškia, kad jie maitinasi sugedusiu maistu. Jie neima prakąstų pyragėlių arba atplėštų pakuočių, o susirenka tai, kas yra supakuota, ir, pasirodo, tokių produktų yra gana daug.
JT duomenimis pasaulyje kasmet išmetama apie 1,3 mlrd. tonų tinkamų valgyti produktų. Į tą masę patenka ir pasibaigusio galiojimo arba pardavėjo brokuoti produktai bei gamybos atliekos.
Pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės, kurių pardavėjas neturi kada išrūšiuoti, produktai, kurių galiojimo laikas tik artėja prie pabaigos arba paruošti patiekalai ir kepiniai iš restoranų ir kavinių, neparduoti per praėjusią dieną arba prieš laisvadienius.
Ekologiškumas
Persotinimas ir vartojimas yra tiesiogiai susiję su didėjančiu atliekų kiekiu ir neigiamu poveikiu aplinkai. Fryganai laikosi kartotinio ir daugkartinio naudojimo ir perdirbimo principo.
Daugelis jų augina daržoves ir vaisius, renka uogas ir grybus, naudoja ekologišką transportą ir visada palaiko ekologines ir savanorystės iniciatyvas. Reikia pasakyti, kad ne visi fryganai yra veganai, nepaisant jų pavadinimo etimologijos. Yra ir tokių, kas valgo viską, įskaitant mėsą.
Išėjimas iš ekonominės sistemos
Fryganai siekia rečiau turėti reikalų su pinigais, jie jiems reikalingi tik būtiniausiems dalykams, pavyzdžiui, medicinos paslaugoms. Be to, išlaidų sumažėjimas mažina būtinybę daug ir sunkiai dirbti.
Bendruomenės nariai dažnai griebiasi mainų - keičiasi paslaugomis. Kai kurie atstovai propaguoja pagrindinės teisės į maistą ir būstą idėją ir praktikuoja skvotingą - savavališkai apsigyvena tuščiuose pastatuose.
Garbės kodeksas
Nors fryganai ir priešpastato save vartotojų visuomenei, egzistuojančių normų, tiek visuomeninių, tiek įstatymais įtvirtintų, pažeidinėti nesiekia. Per visą gyvavimo laiką judėjimas sukūrė keletą nerašytų taisyklių, vadinamų „garbės kodeksu". Taisyklės yra tokios:
• maisto ieškoti tik prie parduotuvių, turguose ir prie daugiabučių namų, kadangi tai yra viešos vietos;
• nesibrauti į uždaras ir privačias teritorijas;
• laikytis švaros prie šiukšlių konteinerių, po savęs viską palikti tvarkingai;
• neimti dokumentų ir kokių nors popierių su konfidencialia informacija ir nenaudoti jos asmeniniais tikslais;
• nesikišti į kitų žmonių asmeninį gyvenimą;
• būti dosniems ir dalintis pertekliumi.
Bendruomenės visame pasaulyje
Kadangi fryganizmas gimė JAV, čia yra ir viena didžiausių pasaulyje jų bendruomenių. Fryganai organizuoja įvairius renginius kaip „freemarket", rengia įvairių gaminių remonto meistriškumo pamokas, nemokamas vakarienes ir ekskursijas visiems pageidaujantiems.
Judėjimas yra populiarus Europos, Skandinavijos šalyse, Australijoje, Singapūre. Čia fryganai kuria informacinius portalus, organizuoja maisto surinkimo ir apsikeitimo punktus, kur kiekvienas gali pasiūlyti atliekamo maisto, tariasi dėl bendradarbiavimo su restoranais, parduotuvėmis, visuomeninėmis organizacijomis.
Prancūzijoje net buvo priimtas specialus įstatymas, pagal kurį maisto produktų parduotuvės, kurių plotas yra per 400 kv.m, privalo atiduoti neparduotą produkciją labdaros organizacijoms ir paramos skurstantiesiems fondams.
Kai kada fryganais tampama veikiau dėl gyvenimo aplinkybių, negalvojant apie ekonomiką ir ideologiją. Kai kurie žmonės įsijungia į fryganų judėjimą dėl smalsumo ir azarto. Taip yra lengviau išgyventi, o atliekos ne visada yra atliekos, tiesiog kam nors tapo nebereikalingos.
Yra dar viena nemokamo naudojimosi sritis - tai niekam nereikalingas gyvenamasis plotas. Tai yra, fryganai susikrausto į pastatus, kuriuose niekas negyvena, apleistus arba nebaigtus statyti namus. Tai vadinasi skvotingas - atliekos, tik kitokio pavidalo.
Fryganai nepersistengia dirbdami, dirba lygiai tiek, kiek reikia uždirbti pinigų būtiniausiems poreikiams. Jie pinigų netaupo ir nesistengia uždirbti kuo daugiau. Tai yra susiję su jų ideologija - nekaupti atsargų.
O jeigu fryganas kaupia, jis jau ne fryganas, o „pliuškinas", kuriam reikalingas visoks šlamštas. Fryganai - žmonės, kurie pasiima tik tiek, kiek reikia tuo metu.
Nors fryganų veikla daugeliu atvejų nėra neteisėta, daugelis žmonių iš fryganų gretų susiduria su neigiamu požiūriu į save arba yra kaltinami chuliganizmu.
Matyti „nardantį" šiukšlių konteineriuose žmogų nemalonu tik praeiviams, o jiems žmonių nuomonė nerūpi, juk jie nevagia ir neelgetauja, o priešingai, gelbsti prekes, kurioms gaminti jau buvo įdėta lėšų.
Todėl fryganų nėra labai daug, ir kai prie šiukšlių konteinerio stovi gerai apsirengęs žmogus ir susidomėjęs apžiūrinėja šiukšles, galima būti tikriems, kad prieš jus - fryganas, kuris žino šiukšlių vertę.