Nuvarginti turistų gausos

Kelionių į kitus miestus ir šalis pliusus galima vardyti ilgai. Bet pasitaiko ir apmaudžių nusivylimų, kai dėl minių, eilių ir užkilusių kainų galima nepajusti nieko, dėl ko ir vykstame į naujas vietas.

Dėl to yra kaltas kompleksas priežasčių, kurios apibūdinamos sąvoka „overtourism" (turistų perteklius, perkrova).

Naujienų, susijusių su pernelyg intensyviu turizmu, vis daugėja: Barselonos restoranai dėl užsieniečių antplūdžio masiškai pradeda nebeprimti pavienių lankytojų;

Dubrovnike draudžiami lagaminai su ratukais - pernelyg triukšminga, o žmonių ir taip daugybė, Prancūzų Polinezijoje nutarta, kad turistų neturi būti daugiau kaip vietos gyventojų, Barselonos ir Maljorkos gyventojai rengia protestus prieš turistų minias.

Kodėl atsirado ši problema ir kaip ji galėtų būti išspręsta?

Prievolė ilsėtis

Panaikinus pandemijos ribojimus atsirado naujas postūmis keliauti ir tai vėl padidino populiarių krypčių turistinę apkrovą. Keliautojai nekantriai laukė grįžtant galimybės aktyviai keliauti ir nebuvo pasirengę atsisakyti lankyti mėgstamas vietas iš „svajonių kelionių" sąrašo.

Galimybių dirbti nuotoliu pagausėjimas padidino populiarių turizmo krypčių apkrovą bei privertė turizmo industrijos atstovus, turizmą reguliuojančias valdžios įstaigas ir mokslininkų bendruomenę vėl grįžti prie diskusijų dėl šio, tam tikra prasme paradoksalaus reiškinio sprendimų būdų.

Pirmosios turistinės kryptys su per dideliu turistų srautu, atsirado XX a. 7-8 deš. Turistinį bumą paskatino keletas veiksnių:

*platesnės darbuotojų teisės,

*įtvirtintos šalių įstatymais, ir net tam tikra prievolė kasmet eiti apmokamų atostogų;

*oro susisiekimo plėtra; turizmo agentūrų, siūlančių parengtą atostogų planą, atsiradimas.

Pajamų augimas, švietimas, vizų režimo naikinimas, pigių skrydžių bendrovių, bendro naudojimo ekonomikos ir įspūdžių ekonomikos plėtra prisidėjo prie naujojo bumo, kurį matome pastaraisiais dešimtmečiais.

Itin populiarių turistinių krypčių problema - net ne didelis turistų skaičius, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sudėtingumas slypi tame, kad vietovės populiarumas tarp turistų ilgainiui keičia visą jos ekonomikos modelį.

Kaip turizmas keičia teritorijas

„Overtourism" gali tapti grėsme ekonomikai: jis yra netolygaus pajamų pasiskirstymo priežastis, tokiose vietose greičiau išsenka gamtiniai ištekliai, dėl turistų pertekliaus taip pat gali nukentėti šalies įvaizdis ir patrauklumas, o to pasekmė - praleistos galimybės.

Dėl per didelio turizmo daugeliui vietos gyventojų gali kilti problemų dėl būsto, kai tampa vis sunkiau jį išsinuomoti ir tenka spaustis mažuose perpildytuose butuose.

Didesnė paklausa tampa kainų augimo priežastimi: iš pradžių apgyvendinimo, o vėliau kitų paslaugų, tiesiogiai arba netiesiogiai reikalingų turistinei infrastruktūrai.

Tai savo ruožtu skatina vietos gyventojus išvykti, nes jie nebegali sau leisti gyventi tokioje brangioje vietoje. Išsikrausčius vietos gyventojams, „kultūrinio kodo" nešėjams, vietovė galiausiai praranda savo unikalumą, būtent tą savitumą, kurį pajusti taip veržėsi turistai.

Šiame etape turistų srautas kadaise populiaria kryptimi pradeda mažėti ir vietovei neišvengiamai iškyla būtinybė permąstyti vertybes ir ieškoti naujų galimybių pritraukti naują auditoriją, priežasčių išlikti lankomai. Šį ciklą neišvengiamai patiria bet kuri populiari turistinė kryptis.

Drausti ir riboti - maža

Per intensyvaus turizmo priežasčių yra daug, todėl ir spręsti problemą būtina kompleksiškai. Taip, kai kuriuose Europos miestuose įvedami turistiniai mokesčiai, padedantys plėtoti turizmo infrastruktūrą ir reguliuojantys turistų srautus.

Gali būti uždrausta ekskursijų autobusams įvažiuoti į istorinį miesto centrą, turistams sėdėti ant rūmų ir bažnyčių laiptų. Miestų parkuose, į kuriuos anksčiau buvo galima įeiti laisvai, pavyzdžiui, Barselonos Guelio parke, įvedamas lankytojo mokestis.

Kalbant apie gamtos paminklus, turistų srautas į juos taip pat yra ribojamas. Kai kuriais atvejais teritorijos laikinai uždaromos, kad gamta atsigautų.

Bet tik drausti ir riboti - maža. Būtina vystyti infrastruktūrą, mažinant vietovės turistinę apkrovą, pavyzdžiui, užtikrinant galimybę išvežti šiukšles iš gamtos zonų.

Siūlyti alternatyvas, pavyzdžiui, reklamuoti kokius nors kitus regionus, kad turistų srautai pasiskirstytų tolygiau. Kokioje nors populiarioje vietovėje plėtoti turizmą tarpusezoniu.