Menas gyventi neskubant

„Lėtasis maistas"

1986 m. Romos centre, šalia garsiosios Ispanijos aikštės, buvo atidarytas pirmasis greitojo maitinimo restoranas „McDonald‘s". Italai, kuriems valgis yra neatskiriama kultūros dalis, tai priėmė kaip „įžeidimą" - greitasis maistas jiems nekėlė jokių asociacijų su malonumu. Greitojo maisto priešininkai, vadovaujami pagrindinio protesto ideologo Karlo Petrinio (Carlo Petrini) ir jo bendražygių, stovėjo prie įėjimo į „McDonald‘s" su pastos lėkštėmis rankose ir šūkiu „Mes nenorime greitojo maisto, mes norime lėtojo maisto!"

„McDonald‘s" vis dėlto buvo atidarytas, bet „lėtojo" maisto entuziastų veiksmai neliko nepastebėti: kaip nuolaidą mitinguotojams maitinimo įstaiga savo iškabą pakeitė į ne visai standartinę. Praėjus 3 metams po šio įvykio gimė tarptautinis „lėto maisto" vertintojų judėjimas „Slow Food Movement", kurio pagrindinės vertybės yra sveikas ir skanus maistas iš naudingų, kokybiškų (bet prieinamų) produktų, ir, aišku, mėgavimasis maistu valgant lėtai.

Šiandien judėjimas „Slow Food" veikia 170 šalių. 2001 m. žurnalas „The New York Time Magazine" jį įtraukė į 80 pasaulį sukrėtusių (arba bent sujudinusių) idėjų sąrašą. Štai ištrauka iš šio „Slow Food Movement" manifesto: „Greitis tapo mūsų grandinėmis, mes tapome „greito" gyvenimo viruso aukomis. Norėdamas oriai vadintis Homo Sapiens, žmogus turi atsikratyti karštligiško šurmulio ir skubėjimo, nes jie neišvengiamai nuves žmonių giminę į išmirimą.

Siekiant našumo, „greitas" gyvenimas mus pakeitė ir dabar kelia pavojų aplinkai. Mėgaukitės maistu, gyvenimu, neskubėkite - ir tapsite laimingi!" Laikui bėgant „lėto" gyvenimo idėjos pradėjo skverbtis ir į kitas sritis: keliavimą (Slow Travel), madą (Slow Fashion), vaikų auginimą (Slow Parenting), verslą (Slow Business) ir kt.

Šiandien filosofija „Slow Life" - tai daugiau nei vien neskubėjimo idėja. Tai tinkamo gyvenimo tempo paieškos, kad gyventi, dirbti, ilsėtis būtų patogu ir kartu būtų pasiekti išsikelti tikslai. O dar tai viso ko nereikalingo atsisakymas ir dėmesio sutelkimas į svarbiausia: „lėtame" gyvenime daug labiau vertinama kokybė, o ne kiekybė.

Mada ar dvasinės ramybės sąlyga?

Susidomėjimas „Slow Life" nuolatos auga, nes žmonės gerokai pavargo nuo amžino lėkimo ir siekio „tapti geriausia savo pačių versija". „Lėto" gyvenimo populiarumą gerokai padidino ir 2020 metai, staigiai pristabdę visą pasaulį. Nepaisant priverstinio šio sulėtėjimo pobūdžio ir visų su tuo susijusių nepatogumų, būtent tais nelengvais laikais daugelis suvokė, koks svarbus yra paprastas, tikras gyvenimas ir rūpinimasis sveikata, tiek fizine, tiek psichine.

Šiandien „Slow Life" - daug daugiau negu lėtesnis gyvenimo tempas. Ir tai - ne instagraminių tinklaraštininkų įspūdingi skandinaviško stiliaus interjerai. Tai - filosofija, kurios pagrindinės vertybės yra pertekliaus atsisakymas ir pirmenybė svarbiausiam, kiekybės atsisakymas ir pirmenybė kokybei, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, visuomenės primestų stereotipų atsisakymas ir gyvenimas pagal savo vertybes ir troškimus.

Penkios svarbios priežastys gyventi lėčiau

Nebegyvensite „autopiloto režimu"

Technikos pažangos ir kosminių greičių epochoje mes vis dažniau nustojame kreipti dėmesį į tai, kas išties yra svarbu. Gyvename kaip automatai, vykdome svetimas programas ir tikslus, visą laiką kažkur bėgame ir vis tiek nieko nespėjame. Kai bėgiojame ir bruzdame, aplinkinis pasaulis atrodo toks pat chaotiškas.

Bet reikia vos minutę sustoti, ir pradedame pastebėti, kad svarbiausia ir yra gyvenimas su jo mažais džiaugsmais ir kasdieniniais atradimais. Laikantis „Slow Life" principų yra lengviau išsiveržti iš nesibaigiančios „švilpiko dienos", išmokti girdėti save ir savo tikruosius „noriu". O galbūt net pasiryžti kardinalioms gyvenimo permainoms.

Sustiprės psichinė sveikata

Ko gera, „lėtą" gyvenimą galima vadinti vienu pagrindinių prevencinės medicinos metodų, tai yra, priemonių, kurios yra skirtos pirmiausiai užkirsti kelią ligoms, o ne joms gydyti. Ypač tai svarbu dabar, po pandemijos, vykstant karui, kai žmonės dėl nerimo, streso ir neužtikrintumo rytdiena pradėjo daug dažniau kreiptis į psichologus. Žinoma, „lėtas gyvenimas" nepakeis psichoterapijos, bet mažų mažiausia padės pajusti žemę po kojomis, gyventi dabar ir mažiau jaudintis dėl praeities ir ateities, sumažinti stresą ir išlaikyti ramybę šiais neramiais laikais.

Bus lengviau susikaupti

Globalia prasme mūsų gyvenimas - tai maratonas. Jeigu startavę pradėsite bėgti kiek jėgos leidžia ir nesilaikysite savo tempo, nekreipsite dėmesį į pulsą ir savijautą, labai greitai išsikvėpsite ir vargu ar kirsite finišo liniją. „Slow Life" filosofija rekomenduoja laiku ir reguliariai daryti pertraukas (idealiu atveju - išmokti ilsėtis nelaukiant, kol labai pavargsite). Tai padės atgauti jėgas ir be streso ir skubos judėti link savo tikslų. Be to, „lėto" gyvenimo sąlyga yra sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus ir nedirbti kelių darbų vienu metu.

Vienu metu atlikdami vieną užduotį mokomės labiau susikaupti ir tada spėjame daug daugiau nuveikti (svarbiausia - kokybiškiau), negu daugiaveikos režimu. Grįžtant prie maratono metaforos: galbūt pirmuosiuose kilometruose jus aplenks pagrindinė bėgikų minia, bet jei galvosite apie tai, kas svarbiausia, jausite malonumą bėgdami ir reguliariai vis sumažinsite greitį, kad galėtumėte atsipūsti ir atgauti jėgas, daug labiau tikėtina, kad finišą pasieksite, o galbūt net greičiau už varžovus.

Mažiau laiko telefonui ir kompiuteriui

„Lėto" gyvenimo filosofija be viso kito padeda atsikratyti balasto ir rasti laiko tam, kas yra išties svarbu. Pirmas dalykas, ko norisi atsisakyti pradėjus praktikuoti „Slow Life" - ryte ryti gausybę informacijos, kuri plūsta iš visų pusių. Ypač tai pasakytina apie socialinius tinklus, kurie dažnai verčia lyginti save su kitais (aišku, savo nenaudai). O kuo labiau pradedi pastebėti ir vertinti savo tikrąjį gyvenimą, tuo mažiau norisi į rankas imti telefoną.

Iš automatinio informacijos skaitymo režimo pereini prie kūrybiško režimo, milžiniškoje informacijos masėje pradedi ieškoti tik to, kas išties džiugina ir įkvepia. O dar atsiranda laisvo laiko, kurį galima praleisti naudingai ir maloniai, įgyvendinant savo svajones.

Laimė neskubėti

Muzikoje yra terminas „tempo giusto", kuris reiškia „teisingas tempas" - tai yra toks, kuriuo atliekamas kūrinys skamba gražiausiai ir harmoningiausiai. „Slow Life" - ne kvietimas visiems be išimčių lėtinti tempą, jo esmė - rasti savo „tempo giusto", tai yra, tokį greitį, kokiu jums bus patogu gyventi ir siekti savo tikslų ir kartu rasti laiko sau. Rasti tokią melodiją, kuri skambės gražiai ir harmoningai ir aplinkinius privers sustoti ir įsiklausyti.

Žinoma, būna akimirkų, kai greita reakcija yra tiesiog būtina, bet daugumai situacijų kuo puikiausiai tinka patarlė „Lėčiau judėsi, daugiau laimėsi". Kai Denas Biutneris (Dan Buettner), žurnalistas ir knygų autorius, rašęs apie penkias pasaulio vietas, kur žmonės gyvena ilgiausiai ir sveikiausiai („mėlynosios zonos"), vienos Sardinijos gyventojos paklausė, kaip ji leidžia laisvalaikį, ši atsakė: „Susirandu pavėsį ir valgau apelsiną". Įsiklausykite, kiek laimės ir mėgavimosi gyvenimu slypi šiame sakinyje! Ko gera, mums visiems kartais nepakenktų „atsisėsti pavėsyje ir suvalgyti apelsiną" - dėl tokių akimirkų gyvenimas tikrai bus laimingesnis ir produktyvesnis!