Šokdami ratelį aplink eglutę mes, patys nė nenujausdami, laikomės tradicijų, susiformavusių prieš tūkstančius metų, dar prieš paplintant krikščionybei: daugumos kalėdinių ir naujametinių ritualų pagrindas yra pagoniški papročiai. Laikui bėgant šios tradicijos kito, o dabartinį pavidalą įgavo tik prieš šimtą metų.
Ankstyvieji krikščionys žavėjosi pagonimis
Būtų klaidinga manyti, kad šiuolaikinės Kalėdų tradicijų ištakos - tiesiogiai ikikrikščioniškoje pagonybėje, sako Ronaldas Hatonas (Ronald Hutton), istorikas iš Bristolio universiteto. Tačiau ne mažesnė klaida būtų galvoti, kad Kalėdos - šiuolaikinės kultūros vaisius. Krikščionys, pirmaisiais mūsų eros amžiais skleisdami Europoje savo religiją, susidūrė su žmonėmis, išpažįstančiais kitas religijas. Visus juos krikščionių misionieriai vadino vienu žodžiu - pagonys. Anglų kalbos žodis „pagonis“ (pagan) kilo iš lotyniško „laukas“ (paganus), ir tai nėra atsitiktinumas: ankstyvoji krikščionybė buvo miesto „reiškinys“, o pagonybė ilgiau išliko kaimo vietovėje. Filipas Šo (Philip Shaw), senosios anglų kalbos tyrinėtojas iš Leičesterio universiteto teigia, kad pagonių tradicijos tiesiog žavėjo krikščionis, nepaisant jų noro pagonis „perauklėti“. „To meto krikščionis pagonybė labai domino, - aiškina Šo. - Žinoma, jie manė, kad tai yra blogai, bet taip pat suvokė, kad tuos papročius verta įsidėmėti, juk jų laikėsi jų protėviai“. Galbūt būtent todėl kai kurių pagonių tradicijų krikščionybė neįveikė. Pavyzdžiui, laikoma, kad Kalėdų eglutė pas mus atėjo iš XVII a. Vokietijos, tačiau šis paprotys yra tąsa pagonių praktikos žiemos vidury žalumynais puošti gyvenamąsias patalpas. Šiuolaikinis Kalėdų Senelis - tiesioginis anglų Kalėdų Tėvo palikuonis, o šis dovanų nedalydavo. Šiaip ar taip, visi Kalėdų laiku vaikštantys geri senukai su dovanomis - seno pagoniško tikėjimo dvasiomis, žiemą skraidančiomis danguje, šiuolaikinės variacijos.
Kalėdos - vaistas nuo depresijos
Kodėl Kalėdos švenčiamos žiemą? Istorikų nuomone, tai tinkamiausias metas švęsti: derlius nuimtas, visi darbai baigti, laukuose daugiau nėra ką veikti. Laisvą laiką galima skirti religijai. Bet tai ir metas, kai visiems nekenkia pataisyti nuotaiką. Tarkime, Romos imperijoje buvo švenčiamos Saturnalijos, iškilmės baigdavosi gruodžio 23 d. Saturnas buvo žemės ūkio dievas, todėl festivaliais jo garbei senovės romėnai reiškė padėką už derlių. Pergyventi tamsias žiemos dienas padėdavo šventės ir namų puošimas. „Gyvenant regione, kur žiema reiškia visuotinę tamsą, šaltį ir alkį, noras surengti šventę žiemos vidury, siekiant išvengti depresijos, tampa labai stiprus“, - aiškina R.Hatonas.
Bažnyčia labai ilgai Kalėdų nepripažino
Nepaisant krikščionybės išplitimo, žiemos festivaliai kelis šimtus metų negalėjo tapti Kalėdomis. O Biblijoje nebuvo nurodyta, kada gimė Kristus, pirmiesiems krikščionims tai nerūpėjo. „Jiems tiesiog neateidavo į galvą, kad reikia švęsti jo gimtadienį“, - sako Stivenas Nisenbaumas (Stephen Nissenbaum), Pulicerio premijos laureatas, knygos „Mūšis dėl Kalėdų“ (The Battle for Christmas“) autorius. Neturėdami Biblijos „direktyvų“, Romos bažnyčios lyderiai Kalėdų šventę pripažino tik IV amžiuje. Tuo metu daugelis tikinčiųjų pradėjo laikytis požiūrio, kuris Bažnyčiai atrodė eretiškas, kad Jėzus žmogus neegzistavo, o buvo tik Jėzus - dvasinė būtybė. „Norint įrodyti, kad Jėzus buvo tikras žmogus, kaip ir bet kuris kitas, kas gali būti geriau už jo gimtadienio šventimą?“ - pagrįstai klausia S.Nisenbaumas.
Puritonai Kalėdų nekentė
Katalikų bažnyčia Kalėdas galop pripažino, o protestantų reformatoriai šventei pakenkė: XVI a. Kalėdų šventė tapo bažnyčios skilimo auka. Protestantai šią tradiciją laikė ne geresne už pagonių papročius. XVII a. Anglijoje švęsti Kalėdas buvo draudžiama net 25 metus.
Dovanos - šiuolaikinis paprotys
Sunku Kalėdas įsivaizduoti be dovanų. Tačiau iki XIX a. jas buvo priimta dovanoti tik per Naujuosius metus - kaip atlygį už tai, kad metai buvo geri. Tik XIX a. tradicija teikti dovanas prigijo ir per Kalėdas. Pirmąją Kalėdų dovaną savo vyrui įteikė karalienė Viktorija, pradžiuginusi jį savo portretu, tapytu, kai jai buvo 7-eri. Naudoti Kalėdų Senelius vitrinoms puošti prekybininkai pradėjo kiek anksčiau, XIX a. 4-ame dešimtmetyje.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“
