Danija bando švelninti Šveicarijos banko sukeltą suirutę

Rinkose pasirodė spekuliacijų, kad Danija taip pat gali pasekti Šveicarijos pavyzdžiu ir atsisakyti apribojimų kronai. Šalies pareigūnai sumažino indėliams taikomas palūkanas nuo -0,05 iki -0,2 proc., o paskoloms taikomas procentas sumažintas nuo 0,2 iki 0,05 proc. Toks sprendimas esą sumažina kronos patrauklumą investuotojams.

Danija savo valiutą priderina prie euro siekdama padėti šalies eksportuotojams ir išlaikyti stabilų infliacijos lygį. Tiesa, šalies centrinis bankas buvo priverstas imtis priemonių ir sutrukdyti galimam kronos pabrangimui. Danija, turinti AAA lygio skolinimosi reitingą, šiuo metu matoma kaip saugių investicijų vieta pasaulyje siaučiant finansiniams ir ekonominiams neramumams.

Primename, kad po Šveicarijos centrinio banko sprendimų praėjusią savaitę euro kursas franko atžvilgiu smuko 30 proc. - nuo 1,20 iki 0,8052 franko už eurą. Šveicarijos centrinis bankas tuomet sumažino bazinę palūkanų normą nuo -0,25 iki -0,75 proc., tačiau, pasak finansų analitikų, tai nepadėjo, todėl šalies Centrinis bankas taip pat atsisakė minimalaus nacionalinės valiutos kurso euro atžvilgiu - t.y. atsiejo franką nuo euro.

Kaip aiškina Šveicarijos centrinis bankas, tokie sprendimai buvo būtini, nes baimintasi, kad minimalus Šveicarijos franko kursas nepakurstytų netikslingo monetarinių sąlygų sugriežtinimo. Valiutų ribos (1,2 Šveicarijos franko euro atžvilgiu) buvo įvestos per patį euro zonos krizės piką.

Šveicarijos centrinis bankas taip pat akcentavo, kad pastaruoju metu skirtumai „pagrindinių valiutų zonų“ monetarinėje politikoje gerokai išaugo ir tokia griežčiausia tendencija kurį laiką išliks. Kaip teigia Šveicarijos centrinis bankas, euras pastebimai nuvertėjo JAV dolerio atžvilgiu, o tai savo ruožtu susilpnino ir Šveicarijos franko pozicijas JAV valiutos atžvilgiu. Šveicarijos akcijų rinka smuko apie 6 proc., smunka akcijų rinkos ir visoje Europoje, nes investuotojai mieliau perka „saugesnius“ aktyvus, tokius kaip auksas ir Vokietijos obligacijos.

Valdemaras Katkus, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas:

Euro zonai Šveicarijos sprendimas jokios įtakos nedarys. Šveicarai ėmėsi tokių veiksmų dėl to, kad tikisi, jog sausio 22 d. Europos centrinis bankas pradės didelę pinigų spausdinimo programą. Kadangi ir be tos programos eurai plūdo į Šveicariją, jų Centrinis bankas juos masiškai supirkinėjo, kol suprato, kad daugiau negalės išlaikyti savo valiutos kurso.

Čia reikia paminėti, kad šveicarai į euro zoną eksportuoja apie 50 proc. visos savo produkcijos. Dabar, kai frankas euro atžvilgiu stiprėja, tai blogai atsiliepia jų eksportui ir turizmo sektoriui. Tačiau atpigo importas - dabar šveicarai važinėja į Vokietiją ir Italiją apsipirkti.

Danai dabar pradėjo keisti savo palūkanų normas, bet šveicarams ši priemonė nepadėjo - juk jie pirmieji įvedė neigiamas palūkanų normas. Tai nepadėjo išsaugoti savo valiutos kurso.

Atkreipčiau dėmesį, kad skirtingi pasaulio centriniai bankai šiuo atžvilgiu imasi visiškai priešingų priemonių. JAV sustabdė pinigų spausdinimo programą ir didina palūkanas, o Europos ir Japonijos centriniai bankai elgiasi visiškai priešingai - didina pinigų spausdinimą. Todėl šveicarai nutarė nieko čia negaudyti ir paleisti franko kursą laisvai plaukioti, kol pats nusistovės.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“