Vieni kaupia maistą, kiti - vaikų pornografiją

Tuo metu, kai europiečiai gašlūnai išnaudojo vaikus pornografiškai, Azijos fanatikai išnaudojo vaikus dar klaikiau. Irake policija tiesiogine prasme išminavo ir išgelbėjo nuo žūties 11 metų džihadistą-savižudį. Juosintį mirtininko diržą. O Turkijos pietryčiuose buvo dar baisiau. Gaziantepo mieste paauglys džihadistas, gatvėje įsimaišęs į kurdų vestuvininkų būrį, susprogdino 54 žmones ir žuvo pats. Dar 100 asmenų atsidūrė ligoninėje. Klaiki kurdų ir turkų šeimų drama iškart buvo išnaudota politiškai. Lietuva pareiškė Turkijai užuojautą ir taip emociškai pašildė mūsų užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitą Turkijoje. Kiek žinoma iš įvairių agentūrų pranešimų, L.Linkevičius, viešėdamas Ankaroje, faktiškai nepranešė Turkijai nieko naujo. Mielasis mūsų žmogus, priminęs, jog Lietuva visada buvo už tai, kad Turkija būtų priimta į ES, atvyko sustiprinti turkų kantrybę ir kiek priblėsusius lūkesčius. L.Linkevičius atkartojo bendrą ES norą, kad Turkija toliau tikėtųsi bevizio režimo ES. Ir nepaliautų tikėtis kada nors įstosianti į ES. Ir dėl to nepalūžusio tikėjimo prilaikytų savo teritorijoje sirų ir kitokius pabėgėlius. Taip pat, nors ir susitaikė su Rusija, išliktų ištikima NATO. Na, dar labai taktiškai užsiminė, kad ir po liepos 15 d. pučo dera paisyti europiečiams priimtinų teisinio persekiojimo normų.

Į reveransą atsakyta tokiu pačiu neįpareigojančiu reveransu. Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Kavusoglu (Mevlut Cavusoglu) viešai pasidžiaugė, kad Lietuva įrodė esanti tikra draugė. Taip pat patvirtino, kad toliau vykdys savo įsipareigojimus NATO. O į švelnią „špilką“ dėl žmogaus teisių buvo atsakyta tokia pačia švelnia „špilka“. Esą Lietuvoje veikia įstaigos, susijusios su Turkijos pučistų dvasinio įkvėpėjo, JAV gyvenančio dvasininko Fetulos Giuleno (Fethulla Gulen) judėjimu. Tarp šių esą pavojingų įstaigų paminėta Baltijos turkų kultūros akademija.

Tuo metu, kai ES atstovas L.Linkevičius broliškai ramino turkus, JAV viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) Rygoje (Latvija) tėviškai ramino Baltijos šalis. Simboliškai pasirinkęs Juodojo kaspino dieną, mininčią Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų pasirašymą. Viena šio simbolio pusė buvo skirta Rusijai. O kita pusė - Baltijos šalims. Taip JAV viceprezidentas leido suprasti, kad JAV jokių slaptų protokolų, nukreiptų prieš Baltijos šalių suverenitetą, nepasirašė ir nepasirašys. Atvirkščiai. Remdamasi NATO 5-uoju straipsniu, gintų Baltijos šalių suverenitetą. Net ir tuo atveju, jei amerikiečiai prezidentu išrinktų respublikonų kandidatą Donaldą Trampą (Donald Trump). Anot Dž.Baideno, JAV vis vien liktų 100 proc. įsipareigojusi NATO ir jos 5-ajam straipsniui. Esą į D.Trampo viešuosius pasisakymus prieš NATO nederėtų žiūrėti rimtai. Po visų šių ausiai malonių žodžių Dž.Baidenas bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai simboliškai pasirašė bendrą deklaraciją. Suprask - viešai. Ne taip kaip Ribentropas su Molotovu.

Tad tą pačią savaitę ir Turkija, ir JAV patvirtino, kad jokiu būdu nesiruošia silpninti NATO. Toliau vykdys savo įsipareigojimus Aljansui. Tačiau, nepaisant gražių deklaracijų, Turkija jau suka ienas nuo bendros su JAV karinės strategijos Sirijoje. Anot britų „The Independent“, po sprogimo Gaziantepo mieste Turkijos premjero pavaduotojas Mehmetas Simsekas įvardijo tris galimus šios tragedijos organizatorius. Kurdistano darbo partiją, „Islamo valstybę“ ir F.Giuleno sekėjus. Pirmą kartą tarp galimų kaltininkų nebuvo paminėti Sirijos prezidentą Bašarą al Asadą (Bashar al Assad) palaikantys asmenys. Nors Turkija ketverius metus palaikė amerikiečius ir su jais siekė B. al Asadą nuversti. Ką toks kitoks priešų išdėliojimas galėtų reikšti? Tik tai, kad Rusijos ir Turkijos pozicijos dėl B. al Asado pradeda sutapti. O tai kertasi su JAV pozicija. Pleištas jau įkaltas. O kaip bus toliau pleišėjama, parodys netolima ateitis. Nes Turkijos ir JAV pozicijos Sirijoje ir anksčiau skyrėsi. Turkams Sirijos kurdai buvo teroristai, o amerikiečiams - draugai.

Kol per siūles braška JAV ir Turkijos santykiai, centrinėje Italijoje pleišėjo žemė. Nuo žemės drebėjimo, supurčiusio ankstyvą rugpjūčio 24 d. rytą ir siekusio 6,2 balo, griuvo 5 miestelių pastatai. Pirminiais duomenimis, žuvo 18 žmonių. Tačiau šis skaičius dar gali kisti, nes aukų dar ieškoma griuvėsiuose. Žemės drebėjimo epicentras buvo apie 150 km nuo Romos.

Šią savaitę Ukraina paminėjo savo nepriklausomybės 25 metų sukaktį. Matyt, ta proga Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande), kalbėdamas telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pakalbėjo apie Minsko susitarimo pažeidinėjimus Ukrainoje. Išreiškė proginį susirūpinimą. Kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Apie augančius paliaubų pažeidinėjimus iš Ukrainos separatistų pusės įspėjo ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Tad per rudenį Kinijoje numatytą G-20 valstybių lyderių susitikimą bus prikaupta daug papildomų ir nebūtinai tiesą atitinkančių argumentų, kad Minsko susitarimas blogai vykdomas. Ir „bloga“, aišku, taps Ukraina.

T ačiau kiek Vakarams iš tikrųjų rūpi nukraujavusi Ukraina, jei net turtingoji Vokietija, parengusi naują valstybės gynybos planą, žada įgalioti savo piliečius kaupti vandens ir maisto atsargas, kad jų užtektų bent 10 dienų? Esą atsargos praverstų, jei įvyktų didelė nelaimė ar ginkluotas užpuolimas. Viena vertus, vokiečiai nuteikiami optimistiškai. Kad nelaimė bus likviduota ilgiausiai per 10 dienų. Kita vertus, skamba pesimistiškai. Gali taip išgąsdinti, kad nestabilesni vokiečiai išsikas ir bunkerius. Nes tai pirmas kartas nuo šaltojo karo laikų, kai vokiečiai imtų kaupti ne pinigus, bet vandens ir maisto atsargas. O kaip pabėgėliai? Irgi kauptų? O gal nekauptų, bet, nelaimei įvykus, užpultų kaupėjus ir jėga maistą atimtų? Tad maisto kaupimas jau savaime kuria šalies vidaus konfliktą. O iš ko laukti ginkluoto užpuolimo? Matyt, iš teroristų. Nes Vokietijos vidaus reikalų ministras nori traukinių stotyse ir oro uostuose sumontuoti veido atpažinimo programinę įrangą. Gal ir padėtų. Jei visi potencialūs teroristai būtų be barzdų ir ūsų. O šiaip maisto kaupimas Vokietijoje gali paskatinti ir kitas ES šalis nares įgalioti savo piliečius kaupti atsargas. Juk pavyzdys užkrečiamas. Ir taip sukelti europiečių paniką. O lietuviai, ištikti visuotinės europiečių panikos, imtų šluoti nuo lentynų degtukus, muilą, druską. Esą jei vokiečiai nesaugūs, tai mes - dar nesaugesni.

Kol vokiečiai baidėsi būsimų pavojų, o Turkijoje uždarinėjamos prezidentui neįtinkančios žiniasklaidos priemonės, Šiaurės Korėja smaginosi kitaip. Paleido iš savo povandeninio laivo balistinę raketą. Šią vasarą tai jau penktoji balistinė raketa, nukreipta į Japonijos pusę. Ankstesnės įskriejo į Japonijos teritorinius vandenis, o pastaroji pažeidė oro erdvę. Taip Šiaurės Korėja protestuoja prieš Japonijos jūroje numatytus amerikiečių, pietų korėjiečių ir japonų bendrus karinius manevrus.

Venesuelos prezidentas socialistas Nikolas Maduras (Nicolas Maduro) baudžia savo priešus ir šiaip piliečius kitaip. Visus, pasirašiusius peticiją dėl jo atsistatydinimo, varo lauk iš valstybės tarnybos. Ministrai įgalioti atlikti kadrų valymą jiems pavaldžiose valstybinėse įstaigose. Valymo neišvengs ir prezidentūra. Tai ne pirmas kartas, kai įstaigos ir įmonės pravalomos. Dalis buvusių šių įmonių ir įstaigų darbuotojų anksčiau prezidento įsakymu buvo prievarta išvaryti dirbti į kaimus. Kad žemės ūkyje vykdytų šalies maisto programą.

Įdomu, kaip su savo priešais pasielgs Brazilijos Senato nušalintoji prezidentė Dilma Rusef (Dilma Rousseff). Jei būtų teismo išteisinta. Gal išsiųs į plantacijas? Šią savaitę teismas pradės nagrinėti D.Rusef baudžiamąją bylą. Politikė kaltinama manipuliavusi biudžeto duomenimis ir taikiusi neteisėtas apskaitos procedūras. Tačiau prezidentė iki šiol tvirtina esanti nekalta ir kaltina savo buvusius politinius sąjungininkus išdavyste.

Pabaigoje - linksmesnė žinia. Ateityje Indijos moterys galės dar labiau pasidabinti auksiniais papuošalais. Mat geologai Indijoje aptiko didžiulius aukso rūdos telkinius. Tik kažin, kas jais pasinaudos. Gal draugai iš užsienio?

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"