Vengrija balandžio 12 dieną rengs parlamento rinkimus

Per juos ilgiausiai pareigas einančiam dabartiniam Europos Sąjungos (ES) lyderiui, nacionalistui premjerui Viktorui Orbanui teks susidurti su precedento neturinčiu iššūkiu. 

„Nustačiau 2026 m. visuotinių rinkimų datą (...) balsavimas vyks 2026 m. balandžio 12 d., sekmadienį“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame prezidento Tamaso Sulyoko pranešime.

Rinkimams artėjant, V. Orbano griežta valdžios kontrolė atrodo susilpnėjusi, visuomenėje kaupiasi pasipiktinimas, taip pat ir dėl kaltinimų vaikų išnaudojimu valstybinėse įstaigose. 

Premjeras, palaikantis glaudžius ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, giria „naują erą“ pasaulio politikoje, kai liberalizmas, atrodo, žlunga ir visoje Europoje bei kitur stiprėja jo sąjungininkai kraštutiniai dešinieji.

V. Orbanas jau 16 metų valdo 9,5 mln. gyventojų turinčią Vidurio Europos šalį ir yra kritikų kaltinamas teismų, akademinės ir žiniasklaidos laisvės ribojimu. Tačiau dabar ministras pirmininkas susiduria su neįprastai stipriu varžovu: opozicijos lyderiu Peteriu Magyaru.

Pernai jis iškilo kaip V. Orbano varžovas, tai įnešė naują dinamiką į Vengrijos politiką, teigia analitikai.

Pasak jų, vietoj susiskaldžiusios opozicijos dabar V. Orbanas susiduria su vienu priešininku, turinčiu panašų visuomenės palaikymo lygį ir sugebėjusiu suburti ideologiškai plačią koaliciją.

Moralinė krizė

Pastaruoju metu P. Magyaras kritikavo vyriausybę tariamai neapsaugojus vaikų, nepaisant to, kad V. Orbano stovykla kaip tik ir rėmėsi „vaikų apsauga“ prieš parlamento rinkimus 2022 m. ir tuo pačiu metu vykusį referendumą dėl įstatymo, nukreipto prieš LGBTQ bendruomenę.

Neseniai P. Magyaras paskelbė anksčiau neskelbtą 2021 m. vyriausybės ataskaitą, atskleidusią plačiai paplitusį vaikų išnaudojimą valstybinėse globos įstaigose, daugeliu atvejų niekas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. 

Skandalas sustiprino jo pagrindinę žinią apie sisteminius valdymo trūkumus bei sukėlė valdančiosios partijos rėmėjų moralinę krizę.

Pernai tuometinė prezidentė Katalin Novak, V. Orbano sąjungininkė, buvo priversta atsistatydinti, kai paaiškėjo, kad ji suteikė malonę nuteisto vaikų išnaudotojo bendrininkui. 

Ši byla supurtė V. Orbano valdžią ir padėjo P. Magyarui iškilti. 

Apklausos rodo P. Magyaro partijos TISZA lyderystę ir visuomenės nepasitenkinimą stagnuojančia ekonomika, viešosiomis paslaugomis ir dėl skandalų, sumažinusių pasitikėjimą vyriausybe. 

Rinkimų kampanija jau vyksta: P. Magyaras keliauja po šalį rengdamas mitingus, V. Orbanas irgi surengė svarbius vizitus Vašingtone ir Maskvoje. 

Siekdamas laimėti penktąją kadenciją iš eilės, V. Orbanas save pristato kaip „saugų pasirinkimą“, kaltina ES karo kaimynėje Ukrainoje kurstymu dėl paramos Kijevui atremiant Rusijos invaziją. 

Pastaraisiais mėnesiais jis taip pat įgyvendino daugybę socialinės paramos priemonių, naudingų pirmą kartą būstą perkantiems asmenims, bent du vaikus turinčioms motinoms ir pensininkams. 

Konservatorius P. Magyaras žada sistemos pokyčius, pažaboti plačiai paplitusią korupciją, pagerinti viešąsias paslaugas ir gauti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo nesilaikymu Vengrijoje. 

Dešiniųjų lyderių palaikymas

„Neliberalios demokratijos“ šalininką V. Orbaną  palaiko kiti dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų lyderiai, įskaitant Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni ir Izraelio vyriausybės vadovą  Benjaminą Netanyahu.

Praėjusį savaitgalį jie pasiuntė valdančiosios partijos suvažiavimui iš anksto įrašytas palaikymo žinutes. 

Valdančioji „Fidesz“ ir KDNP koalicija per pastaruosius ketverius rinkimus laimėjo dviejų trečdalių daugumą, tai leido V. Orbanui prastumti parlamente svarbius įstatymų projektus ir Konstitucijos pakeitimus. 

Kaltinimai korupcija 

Opozicijos lyderis P. Magyaras – teisininkas pagal išsilavinimą ir Briuselyje dirbęs buvęs diplomatas – tapo žinomas 2024 m. pradžioje, po skandalo dėl malonės suteikimo vaikų išnaudotojui apkaltinęs vyriausybę korupcija ir naudojimusi pažintimis.

Nepaisant intensyvių šmeižto kampanijų, 44 metų politiko populiarumas didėja, tačiau analitikai teigia, kad dar per anksti nuspėti, kas laimės rinkimus. 

Nuo praėjusio pavasario nepriklausomos apklausos rodo stabilų dviženklį P. Magyaro partijos TISZA pranašumą, tačiau apklausose partiją vis dar remia tik maždaug 50 proc., o „Fidesz“ – apie 35 proc. rinkėjų.

P. Magyaras žada vykdyti provakarietišką užsienio politiką ir siekti, kad Vengrija taptų patikima NATO sąjungininke ir ES nare, kritikuoja Kiniją ir Rusiją. 

V. Orbanas tapo aršiausiu Kijevo kritiku Europos Sąjungoje, atsisako siųsti karinę pagalbą ir vilkina šalies siekį įstoti į ES. 

Naujausios apklausos rodo, kad į parlamentą pateks ne tik „Fidesz-KDNP“ ir TISZA, tokią galimybę turi ir kraštutinių dešiniųjų „Mūsų Tėvynė“.

Kairieji ir kitos partijos veikiausiai neįveiks penkių procentų slenksčio.