Vašingtonas spaudžia Teheraną

Sankcijos „draugams"

Pagrindiniai Irano prekybos partneriai yra Indija, Turkija ir Kinija, pažymi „Bloomberg". JAV prezidentas jau įvedė iki 50 proc. siekiančius muitus indiškoms prekėms, kadangi ši šalis ir toliau perka rusišką naftą.

Papildomi 25 proc. muitai prekėms iš Kinijos gali pažeisti prekybos paliaubas, kurias D.Trampas sudarė su kinų lyderiu Si Dzinpingu (Xi Jinping) praėjusių metų pabaigoje.

Prieš tai Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karolina Levit (Caroline Levitt) pranešė, kad D.Trampas svarsto galimus veiksmus prieš Iraną dėl griežto protestų slopinimo, įskaitant antskrydžius, bet pirmuoju variantu ir toliau išlieka diplomatija.

D.Trampas taip pat paragino „Irano patriotus" pradėti užiminėti valdžios institucijas bei patikino, jog pagalba jau pakeliui. Kiek vėliau Valstybės departamentas rekomendavo JAV piliečiams kaip galima greičiau palikti Irano teritoriją.

Pasak „Axios" šaltinio, nors dėl protestuotojų žūties respublikonas yra linkęs į oro antskrydžius, galutinis sprendimas dar nepriimtas. Pasak leidinio pašnekovo, kai kurie administracijos nariai mano, kad smūgiai Iranui gali duoti priešingų negu tikimasi rezultatų.

Trečiadienį JAV veikiančio Kritinių grėsmių projekto paskelbta analizė rodo, kad po kelių dienų neramumų protestai Irane prieš šalies režimą atslūgo.

Nepaisant to, Teheranas įspėjo partnerius Artimuosiuose Rytuose, kad jeigu JAV atakuos, bus smogta regione esančioms jos bazėms.

Po šio grasinimo daliai Katare įsikūrusios Al Udeido JAV karinės bazės personalo buvo nurodyta iki trečiadienio vakaro ją palikti.

Masiniai neramumai, kuriuos paskatino staigus rialo kritimas ir ekonominės padėties Irane pablogėjimas, vyksta nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos.

„Bloomberg" juos vadina rimčiausiu iššūkiu respublikos vadovybei nuo 1979 m. Žmogaus teisių aktyvistų „Human Rights Actistitution News Agency" duomenimis, per protestus žuvo daugiau kaip 500 žmonių, apie 10 tūkst. buvo suimta.

Televizijos kanalo CBS teigimu galėjo žūti daugiau negu 12 tūkst. žmonių.

Kronprincas prašo įsikišti

Tremtyje gyvenantis paskutinio Irano šacho sūnus Reza Pahlavis mano, kad D.Trampas dėl masinių protestų šalyje ir griežto jų slopinimo turėtų imtis veiksmų prieš respublikos valdžią.

„Geriausias būdas užtikrinti, kad Irane žūtų mažiau žmonių, yra kuo greičiau įsikišti, kad šis režimas pagaliau žlugtų. Tai užbaigtų visas problemas, su kuriomis susiduriame", - teigė jis interviu televizijai „CBS News".

Pasak R.Pahlavio, Teheranas jau peržengė visas D.Trampo nustatytas raudonas linijas ir dabar bando klaidinti pasaulį, deklaruodamas savo pasirengimą deryboms.

Paklaustas apie atsakomybę už žuvusiuosius, kuriuos jis ragino protestuoti, R.Pahlavis atsakė: „Tai karas, ir jis reikalauja aukų."

Paskutinio Irano šacho sūnus pareiškė, kad bendravo su Amerikos administracijos atstovais, bet detalių nepateikė. Paklaustas, ar spaudžia JAV inicijuoti valdžios pasikeitimą Irane, R.Pahlavis tikino, jog D.Trampas solidarizuojasi su protestuotojais, kurie reikalauja, kad šis režimas pasitrauktų.

R.Pahlavis save pozicionuoja kaip pereinamojo laikotarpio politinį lyderį ir iraniečių balsą už šalies ribų. Jis teigė esąs pasirengęs „mirti už Irano laisvę ir išgelbėjimą". Princas išvakarėse prasitarė, kad pasitaikius pirmai progai yra pasirengęs grįžti į šalį, kurioje nebuvo beveik 50 metų.

Interviu R.Pahlavis teigė, kad jo vardo skandavimas protestuose patvirtino vaidmens, kurį jis asmeniškai yra pasirengęs suvaidinti politikoje, legitimumą: „Kodėl aš siūlau savo paslaugas Iranui? Aš atsiliepiu į jų kvietimą. Šiuo metu esu tiltas, o ne paskirties taškas." Nepaisant skambių frazių, vis dar lieka neaišku, kokios realios paramos šalies viduje galėtų tikėtis kronprincas.

„Axios" pranešė, kad R.Pahlavis buvo slapta susitikęs su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Stivu Vitkofu (Steve Witkoff), kas esą buvo pirmas tokio aukšto lygio kontaktas.