respublika.lt

Ukrainos ir Rusijos pasienyje vis karščiau

(196)
Publikuota: 2022 vasario 22 09:50:28, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 7 nuotr.
Pastaruoju metu ukrainiečiai suintensyvino pasirengimą galimai rusų invazijai. EPA - Eltos nuotr.

Maskva vakar pareiškė, kad Ukrainos paleistas sviedinys sunaikino vieną pasienio objektą, kuriuo naudojosi Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB), o rusų pasieniečiai neva sunaikino penkių Ukrainos diversantų grupę, tariamai įsiveržusią į Rusijos teritoriją. Ukraina visa tai neigia, o Vakarai nurodo galimų rusų provokacijų pavojų, siekiant pateisinti galimą įsiveržimą.

 

„Vasario 21 dieną 9 val. 50 min. vietos (8 val. 50 min. Lietuvos) laiku iš Ukrainos paleistas nenustatytas sviedinys visiškai sunaikino Rostovo srityje, už maždaug 150 metrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos buvusį objektą, kuriuo naudojosi FSB sienos apsaugos tarnyba", - sakoma FSB pranešime. Jame priduriama, kad incidento metu niekas nesusižeidė, o į įvykio vietą atvyko Rusijos karo inžinieriai.

Ukrainos kariuomenė paneigė apšaudžiusi šį objektą ir pavadino tai „melagiena".

Netrukus rusai paskelbė neva sunaikinę penkių Ukrainos diversantų grupę, kuri esą įėjo į Rusijos teritoriją. „Per susirėmimus žuvo Rusijos sieną pažeidę penki žmonės iš diversantų grupės", - sakoma kariuomenės pranešime ir priduriama, kad incidentas įvyko netoli Mitjakinskajos kaimo Rostovo srityje.

Ukraina pavadino tokius pranešimus „išgalvotomis istorijomis" ir pačių rusų provokacijomis. Vakarai taip pat perspėjo dėl sufabrikuotų atakų, kuriomis Maskva ir separatistai gali pasinaudoti, kaip dingstimi užpulti Ukrainą.

Rostovo regione, kur, pasak FSB, įvyko naujausi incidentai, praėjusią savaitę paskelbta nepaprastoji padėtis. Tokios priemonės imtasi dėl numatomų didelių žmonių srautų iš separatistų kontroliuojamų Ukrainos regionų, kur lyderiai paskelbė apie masinę evakuaciją.

Tuo metu palydovinės nuotraukos rodo, kad netoli Ukrainos sienų Rusija dislokavo dar daugiau karių ir technikos. Nuotraukose galima matyti papildomos šarvuotos technikos ir karių judėjimą iš karinių objektų į miškus ir laukus už maždaug 14-30 km nuo Rusijos sienos su Ukraina, teigė JAV palydovinių vaizdų įmonė „Maxar". Šiose naujose sekmadienį darytose nuotraukose taip pat matyti snieguotuose laukuose palikti pėdsakai.

Vakarų skaičiavimu, Rusija nuo praėjusių metų prie Ukrainos sienų sutelkė daugiau kaip 150 tūkst. karių. Vašingtonas perspėja, kad invazija gali prasidėti bet kurią akimirką. Maskva savo ruožtu neigia ketinanti pradėti puolimą, tačiau reikalauja garantijų, kad Ukraina niekada negalėtų įstoti į NATO, o Aljansas išvestų visas savo pajėgas iš Rytų Europos. Vakarai tokius reikalavimus atmeta.

Be to, Kremlius vakar įspėjo, kad nėra jokių konkrečių planų surengti Rusijos ir JAV lyderių viršūnių susitikimą, diplomatams vis dar dedant pastangas atremti Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmę.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Dabartiniu momentu egzistuoja dvi nuomonės arba teorijos. Antai viena sąmokslo teorija sako, jog egzistuoja tam tikras susitarimas tarp Džo Baideno ir Vladimiro Putino administracijų toliau gąsdinti Volodymyrą Zelenskį, kad jis priimtų Rusijai palankias sąlygas, atnaujinus Normandijos formato derybas. O tuo pat metu būtų gražiai užtušuojamas JAV prokurorų pradėtas tyrimas dėl Dž.Baideno aplinkos naudotos pokalbių pasiklausymo schemos Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos metu. Pagal kitą versiją arba sąmokslo teoriją, V.Putino veiksmais nėra itin patenkinta Kinija, kuri Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, jog nėra suinteresuota kariniu konfliktu Ukrainos teritorijoje ir atitinkamai galimais Ukrainos suvereniteto suvaržymais. Tokiu atveju V.Putinas lieka vienas su dviem aplink jį slankiojančiais šakalais (vokišku ir prancūzišku) ir tai gerokai sumažina rimto didelio karo galimybes.

O kaip atrodo realybė? Įvairiais vertinimais pasienyje šiuo metu yra nuo 150 iki 200 tūkstančių Rusijos kariškių, t.y. 120 bataljoninių grupių. Faktiškai grasinant įsiveržimu ir naujų teritorijų užgrobimu, pagrindinė konflikto linija eina Luhansko ir Donecko srityse, kur ir yra pagrindinis frontas. Dž.Baidenas sako, jog turi iš savo žvalgybos gavęs informaciją, kad Rusijos dalinių vadovai jau atplėšė specialius paketus, kuriuose esą nurodyta ruoštis įsiveržimui į Ukrainą. O Ukrainos gynybos ministras sako, jog jis niekaip nesugeba pamatyti, kad šitos Rusijos pajėgos būtų išėjusios į finalinei atakai būtiną pasirengimo fazę - jos ten tiesiog tik stovi. Taigi, matymai gerokai skiriasi...

Tuo metu Miuncheno saugumo konferencijos ekspertų manymu, egzistuoja 60 proc. tikimybė, jog didelio karo nebus... Kas ten laikoma dideliu karu? Tokiu karu laikomas Rusijos ketinimas užimti Kijevą, bet štai jeigu bus užimami Charkovas bei Odesa, tuomet pagal šį apibrėžimą tai nebūtų „didelis karas"... Tiems, kurie sunkiai susigaudo statistikų pasakojimuose, net tuo atveju, kuomet karo tikimybė yra vos 1 procentas, ir jeigu tu į tą procentą patenki, tuomet nėra jokio skirtumo, kad 99 procentais tas negalėjo įvykti... Kitaip tariant, visų tų ekspertų dėstomi procentai ir tikimybės šiuo atveju nieko nereiškia - gaisras gali įsiplieksti bet kada.

Sankcijos rusams jau paruoštos

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) vakar pateikė šiek tiek detalių apie galimas sankcijas Rusijai, jei ši įsiveržtų į Ukrainą. Pasak jos, Maskva būtų atkirsta nuo tarptautinių finansų rinkų ir būtų užkirsta šalies prieiga prie pagrindinių eksporto prekių.

Vakarų šalių lyderiai iki šiol atsisakė detalizuoti apie savo sutartą bendrą atsaką į galimą Rusijos agresiją ir tik atmetė reakciją karinėmis priemonėmis bei pažadėjo ekonomines sankcijas, kurių mastas būtų beprecedentis.

EK pirmininkės teigimu, sankcijos būtų paskelbtos tik prasidėjus invazijai. Taip ji atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio šeštadienį išsakytus raginimus sankcijas paskelbti kuo skubiau. „Sprendimas pereiti prie sankcijų yra svarbus ir turintis pasekmių, tad visuomet turime suteikti Rusijai galimybę sugrįžti prie diplomatijos ir derybų stalo, - teigė U.fon der Lejen. - Tokia galimybė vis dar egzistuoja." Pasak U.fon der Lejen, Rusija turi silpnybę - tai yra šalies priklausomybė nuo iškastinio kuro eksporto. „Tai sudaro du trečdalius jos eksporto ir pusę Rusijos biudžeto", - tvirtino EK pirmininkė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (196)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ką darytumėte, jei Lietuvą pultų agresoriai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +24 C

+14 +21 C

+14 +21 C

+20 +29 C

+18 +25 C

+20 +25 C

0-9 m/s

0-5 m/s

0-4 m/s