JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad JAV atakavo Venesuelą. Tai didelio masto ataka prieš šalį ir jos vadovą, sakė jis šeštadienį.
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduras sulaikytas ir išgabentas iš šalies.
D. Trumpas savo socialiniame tinkle rašė: „Jungtinės Amerikos Valstijos sėkmingai įvykdė didelio masto ataką prieš Venesuelą ir jos vadovą, prezidentą Nicolą Madurą, kuris kartu su žmona buvo suimtas ir išskraidintas iš šalies. Ši operacija įvykdyta bendradarbiaujant su JAV teisėsaugos institucijomis. Vėliau bus daugiau detalių. Šiandien 11.00 val. Mar a Lago vyks spaudos konferencija. Ačiū už dėmesį! Prezidentas DONALDAS J. TRUMPAS“.
„Nuostabi operacija“
D. Trumpas per pokalbį telefonu su leidiniu „The New York Times“ sėkminga pavadino JAV operaciją, per kurią sučiuptas N. Maduras.
Ji sėkmingai įvykdyta „dėl gero planavimo ir daugybės nuostabių karių ir puikių žmonių“, teigė D. Trumpas.
Jis veiksmus Venesueloje pavadino „nuostabia operacija“.
Paklaustas, ar gavo Kongreso pritarimą puolimui ir kaip toliau klostysis padėtis Venesueloje, D. Trumpas sakė, kad apie tai kalbės spaudos konferencijoje savo Mar a Lago rezidencijoje, kuri numatyta šeštadienį 11.00 val. vietos laiku (18.00 val. Lietuvos laiku).
Abejoja teisėtumu
Keli amerikiečių kongresmenai pareiškė abejones dėl karinių veiksmų teisėtumo.
Demokratų senatorius nuo Arizonos valstijos Rubenas Gallegas tinkle „X“ rašė: „Šis karas neteisėtas. Gėdinga, kad iš pasaulio policininko tapome pasaulio chuliganu. Nėra priežasties, kodėl turėtume kariauti su Venesuela“.
Abejones reiškė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo partietis, respublikonų senatorius iš Jutos valstijos Mike‘as Lee.
„Man smalsu sužinoti, kas – jei apskritai kas nors – galėtų konstituciškai pateisinti šį veiksmą, atsižvelgiant į tai, kad nėra karo paskelbimo ar leidimo naudoti karinę jėgą“.
Kyla abejonių ne tik dėl šių veiksmų suderinamumo su JAV konstitucija, susirūpinimą kelia ir tarptautinės teisės pagrindo trūkumas.
Jau JAV atakas prieš tariamus narkotikų kontrabandininkų laivelius Karibų jūroje pastaraisiais mėnesiais teisės ekspertai vadino tarptautinės teisės pažeidimu.
Sulaikė elitinis dalinys „Delta Force“
N. Madurą ankstų šeštadienio rytą sulaikė JAV kariuomenės elitinio dalinio „Delta Force“ nariai. Tai stočiai „CBS News“ pareiškė amerikiečių pareigūnai.
Elitinis dalinys „Delta Force“ dalyvavo ir operacijoje 2019 m., per kurią buvo nukautas buvęs džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) lyderis Abu Bakr al Baghdadi.
JAV pareigūnas leidiniui „The New York Times“ sakė, kad per operaciją Karakase aukų JAV pusėje nebuvo.
Apie aukas Venesuelos pusėje jis kalbėti nenorėjo.
Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrino Lopezas JAV smūgį Karakasui pavadino bailiu poelgiu. Jis pabrėžė, kad režimas nepasiduos JAV spaudimui.
„Ši invazija yra didžiausias įžeidimas, kurį kada nors patyrė šalis“, – sakė V. Padrino Lopezas šeštadienį paskelbtoje vaizdo žinutėje.
Tai ne tariama kova su narkotikų terorizmu, o siekis pakeisti režimą, ministrą citavo „The Wall Street Journal“.
Venesuelos viceprezidentė Delcy Rodriguez, anot Venesuelos vyriausybei artimo šaltinio, yra sveika, rašo leidinys.
Sąjungininkės smerkia smūgį
Rusija aiškiais žodžiais pasmerkė JAV karinį smūgį prieš Venesuelą. Tokie veiksmai yra „keliantys didelį nerimą ir smerktini“, Maskvoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
„Ideologinis priešiškumas įveikė dalykišką pragmatizmą“, – teigiama ministerijos pranešime.
„Lotynų Amerika turėjo likti taikos zona“, – teigiama toliau pranešime. Venesuela esą turi teisę „spręsti dėl savo ateities be destruktyvaus kišimosi iš išorės, jau nekalbant apie karinį“.
Rusija taip pat remia Venesuelos institucijų reikalavimą sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį.
„Rusijos ambasada Karakase, atsižvelgiant į situaciją, dirba normaliai“, – pareiškė ministerija.
Rusijos piliečiai esą nėra paveikti.
Kritiškai apie antskrydžius atsiliepė ir kitos Venesuelos sąjungininkės.
Iranas griežtai pasmerkė JAV atakas prieš Venesuelą.
„Karinė JAV intervencija prieš nepriklausomą valstybę ir Jungtinių Tautų narę yra aiškus JT chartijos principų bei pagrindinių tarptautinės teisės taisyklių pažeidimas“, – pareiškime pabrėžė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi valstybinė naujienų agentūra „Irna“.
Šis „agresyvus“ aktas turi būti nedelsiant ir aiškiai pasmerktas, teigiama toliau.
Venesuela yra viena artimiausių islamo sistemos sąjungininkių. Dėl to politiniuose sluoksniuose Teherane, anot stebėtojų, auga susirūpinimas, kad Iranas gali tapti kitu JAV atakų taikiniu.
Kubos prezidentas Miguelis Díazas Canelis karinius smūgius Venesueloje pavadino „nusikalstama JAV ataka“ prieš sąjungininkę Pietų Amerikos šalį.
„Mūsų taikos zona yra brutaliai puolama“, – tinkle „X“ rašė socialistinės Kubos vadovas. Jis paragino tarptautinę bendruomenę nedelsiant reaguoti. Tai esą „valstybinis terorizmas prieš drąsią venesueliečių tautą ir prieš mūsų Ameriką“.
Pasisakė ir Venesuelos kaimynės Kolumbijos kairės pakraipos prezidentas Gustavas Petro. Tinkle „X“ jis kalbėjo apie ataką „raketomis“ prieš Karakasą.
„Skelbiu visam pasauliui, kad Venesuela buvo užpulta“, – teigė G. Petro.
Jis paprašė nedelsiant sušaukti krizinį Amerikos valstybių organizacijos bei JT posėdį, kad būtų įvertintas atakos teisėtumas.