Kitą rytą po agresyvios Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. Kremliaus vadovas apibrėžė intervencijos tikslus ir uždavinius.
Pagrindinės tezės: denacifikacija, demilitarizacija ir, žinoma, vietos žmonių apsauga. Jo nuomone, jie „aštuonerius metus kentė Kijevo režimo vykdomus žiaurumus ir genocidą". Bet nebuvo kalbėta apie jokius teritorinius užmojus.
Per savo istoriją žmonija turėjo denacifikacijos pavyzdį. Kol kas vienintelį. Kalbu apie Hitlerio suformuotos nacistinės Vokietijos ideologiją, jos pasekmes per 12 praėjusio amžiaus metų ir galutinį sutriuškinimą.
Nors šiuo metu nemažai neonacistų yra ir šiuolaikinėje Rusijoje. Tarkim, 70-ųjų pergalės karo, kurį Rusijoje vadina „Didžiuoju Tėvynės karu", metinių proga Sankt Peterburge, Rusijos prezidento Vladimiro Putino gimtajame mieste, įvyko visais požymiais nacistų suvažiavimus primenantis forumas. Ten buvo pristatytos partijos, kurios savo šalyse pozicionuojamos kaip neonacistinės.
Rusijos pusei forume atstovavo valdančiosios partijos ir partijos „Rodina" nariai. Renginys vadinosi „Tarptautinis Rusijos konservatyvusis forumas". Pagrindinis pranešėjas iš Europos buvo belgas, tyrimų centro „Euro-Rus" vadovas Krisas Romanas. Remiantis radijo stoties „Voice of America" informacija, jo pareiškimai salėje sukėlė audringą susižavėjimą. Konkrečiai: „Krymas yra rusų, ir tai gerai. Aliaska yra rusų. Viskas yra rusų, išskyrus Kosovą. Kosovas yra Serbija!"
Forumą inicijavo Rusijos nacionalinis kultūros centras - visuomeninė organizacija, įkurta 2014 m. balandį. Būtent tada Rusijos specialiųjų tarnybų atsargos karininkas Igoris Strelkovas (Girkinas) vadovavo ginkluotam būriui, kuris užėmė nedidelį Ukrainos miestą Slovjanską. Prieš tai buvo Krymas.
Tiesioginė kalba: „Aš vis dėlto paspaudžiau gaiduką. Jei mūsų būrys nebūtų perėjęs sienos, viskas būtų baigęsi kaip Charkove, kaip Odesoje. Būtų buvę keliasdešimt žuvusių, sudegusių, suimtų. Ir tuo viskas būtų pasibaigę. Praktiškai mūsų būrys paleido karo, kuris tęsiasi iki šiol, variklį."
Tikslai ir uždaviniai
Rusijos visuomenėje vis dar iš esmės painiojamas nacizmas ir nacionalizmas. Šalies propaganda tai skatina ir netgi sugalvojo terminą „ukronacizmas". Tų pačių 2014 m. rinkimuose į Ukrainos Aukščiausiąją Radą, iškart po Maidano, remiantis Rusijos televizijos versija, „ukronacizmo triumfo", nacionalistinio „Dešiniojo sektoriaus" šalininkai gavo 2,4 proc. balsų. Ir viskas!
O Kryme aiškiai prorusiškos partijos nė karto neperžengė penkių procentų barjero, reikalingo patekti į Aukščiausiąją Radą. Iki šiol giluminė rusų tauta nesuprato ir nesupranta Maidano. Ir to, kad dabar ukrainiečių tauta kovoja už savo kultūrines ir kalbos ypatybes, gina savo valstybingumą kruviname kare.
Kol rusų televizija, sekdama Rusijos gynybos ministerijos atstovo spaudai pėdomis, paklusniems žiūrovams praneša apie dar vienos „Malinovkos" užėmimą Donbase, ta pati televizija pasakoja, kad per 2025 m. Rusijoje išnyko 266 gyvenvietės.
O iš viso nuo 2022 m., kai prasidėjo visapusiška agresija, Rusijos Federacijoje išnyko tūkstančiai kaimų ir miestelių. Rusijos kariuomenės vadas tris kartus buvo informuotas apie Ukrainos miesto Pokrovsko užėmimą. Vienas iš generolų net buvo apdovanotas Rusijos didvyrio žvaigžde. Kol Ukrainos prezidentas asmeniškai neatvyko į šį miestą ir nepaneigė apgaulės.
Iš pradžių V.Putinas gyrėsi, kad „viskas vyksta pagal planą", vėliau pakeitė į „mes dar net nepradėjome", dabar sako - kad nebūtų padaryta žalos broliškai tautai, veikiame delikačiai, tarsi chirurginiu būdu. O giliai tikinti tauta nuoširdžiai tiki, kad Kremliaus vadovas iš tikrųjų visus pergudravo. Jį džiugina ir tai, kad nuo šių metų šildymo sezono pradžios iki sausio vidurio užfiksuota 256 Rusijos oro atakos prieš Ukrainos energetikos objektus ir šilumos tiekimo sistemas.
Cituoju Ukrainos saugumo tarnybos ataskaitą: „Nuo 2025 m. spalio pradžios iki šiol okupantai tikslingai atakavo 11 hidroelektrinių ir 45 didžiausias mūsų valstybės šilumines elektrines. Be to, rusai surengė 49 tikslius oro smūgius šiluminėms elektrinėms ir 151 - elektros pastotėms įvairiuose Ukrainos regionuose".
Ukrainos sostinėje gyventojai kartais save vadina „elektros gaudytojais". Jei pavyksta ją „sugauti", jie skubiai įkrauna telefono bateriją, išorinį akumuliatorių ir kitus įrenginius. O Rusijos karo tikslus ir uždavinius nuoširdžiai apibendrino neaiški moteris Maskvos metro; vaizdo įrašas tapo virusiniu internete: „Ką, norite į Europą? Norite geriau gyventi? Mes to neleisime!"
Demilitarizacija
Šiandien Ukrainos ginklų parkas dažnai vadinamas „zoologijos sodu". Taip yra todėl, kad ginklai į Ukrainą tiekiami iš kelių šaltinių įvairiose šalyse. Todėl arsenale vienas greta kito rikiuojasi vokiečių tankai „Leopard", prancūzų haubicos „777", anglų raketos „Storm Shadow", prancūzų naikintuvai „Mirage 2000", laukiami švedų lėktuvai, yra nedidelis kiekis amerikietiškų F-16.
Ukraina atsisakė savo branduolinio ginklo ir apskritai ginklų su sąlyga, kad ją gins Budapešto memorandumo signatarės. Beje, tarp jų yra ir Rusija. Rusijos agresijos metu Ukraina turėjo neblokinį, t. y. neutralų statusą. Šiandien šalis pati gamina ginklus, pirmiausia - tolimojo veikimo raketas ir dronus.
Prieš ketverius metus, vasario 24 -ąją, Rusijos karinės pajėgos peržengė Ukrainos sienas ir įsiveržė į nepriklausomą Europos šalį. Rusijos propaganda, kartu su Kremliumi iki šiol vadina šį įsiveržimą išvadavimu. Cituojant Hitlerio „Mein Kampf": „Plačios masės... greičiau tampa didelių melų aukomis nei mažų".
Įdomi patriarcho Kirilo, pasaulietiškai Gundejevo, apgaulė: „Rusija niekada nieko neatakavo. Keista, kad didelė ir galinga šalis niekada nieko nepuolė. Ji tik gynė savo sienas". Ortodoksų cerkvės vadovas taip pat palaimino Rusijos mirtinus puolimo ginklus - raketas „Satana" (Šėtonas). O Kremliaus vadovas nuoširdžiai pažymėjo, kad geriau žūti kažkur Ukrainos miškuose, nei nuo girtavimo ar automobilio avarijoje. Nuo visapusiško karo Ukrainoje pradžios žuvo mažiausiai 19 Rusijos generolų, teigia „The Insider".
V.Putinas ir jo pavaldiniai propagandistai vieningai tvirtina, kad Rusija nepuolė Ukrainos. Jų nuomone, tas karas iš tikrųjų nėra karas, o savotiškas taikos palaikymo veiksmas. Ir V.Putinas čia nieko dėtas, nes Rusijos saugumo klausimas yra darbotvarkėje.
Viačeslavas Volodinas, Rusijos Federalinės asamblėjos Valstybės Dūmos pirmininkas, pagal Konstituciją yra ketvirtas pagal svarbą šalies agresorės hierarchijoje: „Jei nebūtume to padarę, vos per tris valandas karą Ukrainos teritorijoje būtų pradėję NATO remiami nacionalistų banditai, banderininkai, ir toliau būtų vykusios humanitarinės bei karinės katastrofos".
Jei toliau fantazuoti, tampa aišku, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas ir čia nepadarė klaidos. Nes jei neutrali, neginkluota Ukraina būtų užpuolusi Rusiją su jos branduoliniais ginklais, visas pasaulis būtų palaikęs Rusiją. O tai reiškia sankcijas, pagalbos Ukrainai nebuvimą ir Rusijos veiksmų Ukrainoje legitimavimą.
Žinoma, atsakomybė už karo pradžią tenka tam, kas davė įsakymą jį pradėti. Vien per sausį rusų kariai į Ukrainą paleido daugiau nei šešis tūkstančiais smogiamųjų dronų, 5500 aviacines bombas, 158 įvairių tipų raketas.
Pabėgėliai
2026 m. vasario duomenimis, humanitarinė padėtis Europoje dėl karo pabėgėlių yra sudėtinga. Visame pasaulyje 6,8 mln. žmonių yra oficialiai registruoti kaip pabėgėliai iš Ukrainos. Europoje gyvena 5,35 mln. iš jų - šie duomenys pateikti Jungtinių Tautų Organizacijos. Pačioje Ukrainoje lieka apie 3,7 mln. perkeltųjų asmenų. Laikiną apsaugą ES gavo 4,33 mln. ukrainiečių. Daugiausia jų yra Vokietijoje - 1,24 mln. ir Lenkijoje - 969 tūkst. JT mano, kad šiais metais apie 10,8 mln. žmonių pačioje Ukrainoje reikės humanitarinės pagalbos ir apsaugos.
TVF skaičiavimais, dėl Ukrainos pabėgėlių dalyvavimo Europos šalių ekonomikoje, šios šalys padidino savo BVP nuo 0,2 iki 0,5 proc. Taigi, indėlis į Europos ekonomiką turi teigiamą rezultatą. Lenkijoje ukrainiečių indėlis sudarė 2,7 proc. BVP, Baltijos šalyse - 1,2 proc. ES šalyse mokesčiai, kuriuos moka dirbantys ukrainiečiai, yra didesni nei bendros išlaidos pabėgėlių iš Ukrainos išlaikymui.
Iš atvirų šaltinių
Šiandien Kremliaus režimas sunaikino ir suluošino pusantro milijono rusų. Prailgino sieną su NATO 1340 kilometrų, įvėlė Rusiją į didelę priklausomybę nuo Kinijos, prarado milijardus dolerių įšaldytuose aktyvuose ir beveik neteko Europos ekonominės rinkos.
Dar prarado didžiąją dalį metalo ir medienos eksporto. Jis greitai praranda papildomus pelnus iš naftos pardavimo. Daug protingų ir ne visai protingų rusų pabėgo į užsienį, kartu išsivesdami savo kapitalus. Europos bankuose įšaldytos milžiniškos Rusijos lėšos - kalbama apie daugiau nei 200 mlrd. Sąrašą papildo komercinės kosminės rinkos žlugimas ir sunkumai oro transporto rinkoje.
„Telegram" kanalo NEXTA duomenimis, 2025 m. avariniai incidentai su lėktuvais Rusijoje fiksuoti keturis kartus dažniau nei prieš metus. Šiandien televizijoje tiesa ir realybė egzistuoja atskirai viena nuo kitos. Be to, pasaulio sporto arenose nėra Rusijos vėliavos. Nuo Naujųjų metų pradžios kai kurie Kremliaus kariniai draugai „paliko aikštelę", o „atsarginių žaidėjų" skaičius mažėja.
Šiandien Rusijos BVP siekia 202 trln. rublių. Tai gana solidus skaičius. Tačiau situaciją smarkiai blogina daugybė vargstančių piliečių. Ir keletas žodžių apie ateitį, tiksliau, apie oficialaus šalies plėtros biudžeto prognozės skaičius. Pagrindinis Rusijos plėtros variantas iki 2042 m. numato 238 trln. rublių bazinę skolą, konservatyviame variante ji siekia 453 trln. Esant dabartiniam ekonomikos augimo tempui, skolos dydis bus lygus valstybės BVP arba net dvigubai didesnis.
Tiesa, dokumente numatytas šalies ekonomikos augimas 6,7 proc. per metus, o dar geresniu atveju - net 7,4 proc. Bet realybė yra tokia, kad Rusija dar niekada nėra mačiusi tokio ekonomikos augimo tempo. Niekada.
Jei optimizmas grindžiamas tuo, kad didelis skaičius rusų grįš iš fronto ir užtikrins ženklų ekonomikos augimą, tai vargu. Ką tik iš fronto grįžę kariškiai nėra labai darbštūs darbininkai!
Šių metų Davoso forume buvo paskelbti Rusijos kariuomenės nuostolių Ukrainoje skaičiai - kalbama apie 35 tūkst. žuvusių per mėnesį. Iš tiesų, Rusijai karas yra tarsi kelionė į praeitį.
Todėl nenuostabu, kad vadinamosios specialiosios karinės operacijos liepsnose Kremlius naikina Rusijos ateitį daugeliui metų į priekį.