1 nuotr.Rusijos centrinio banko turto, kurį dėl karo Ukrainoje įšaldė 27 Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, konfiskavimas gali padaryti didelę žalą Europos ekonomikai, penktadienį pareiškė Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime‘as Prevot.
Rusijai 2022 m. įsiveržus į Ukrainą, ES įšaldė apie 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų, diduma jų laikoma tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“ Belgijoje.
„Belgijai Rusijos valstybės lėšų konfiskavimas nėra išeitis“, – interviu naujienų agentūrai AFP Briuselyje sakė M. Prevot.
„Toks konfiskavimas, pagrįstas politiniu, o ne teisiniu ar teisminiu sprendimu, greičiausiai sukeltų siaubingą sisteminį sukrėtimą visose Europos finansų rinkose, smarkiai pakirstų euro patikimumą ir taip sukeltų labai problemišką domino efektą“, – sakė jis.
Praėjusiais metais ES ir jos Didžiojo septyneto (G7) partnerės panaudojo už šį turtą gaunamas palūkanas Ukrainai skirtai 50 mlrd. dolerių paskolai, vis dar mokamai dalimis, padengti. Tačiau kelios griežtesnės ES valstybės daro spaudimą imtis daugiau veiksmų, kad šis turtas būtų panaudotas. Svarstomos tokios galimybės kaip visiškas jo konfiskavimas arba didesnio pelno siekimas nukreipiant į rizikingesnes investicijas.
„Ar manote, kad visos kitos pasaulio šalys, investavusios milijardus į Europos finansų rinkas, nesurizikuotų jų atsiimti, nusprendusios, kad jei šį turtą taip lengva konfiskuoti (...) verčiau jį perkelti kur nors kitur?“ – klausė Belgijos ministras.
Jis taip pat kritikavo mintį imtis rizikingesnių įšaldytų lėšų investicijų, siekiant gauti didesnes pajamas, ir teigė, kad dėl to Belgija galėtų likti viena visoje ES, atsakinga už bet kokius nuostolius.
„Mes neketiname rizikuoti už visus, draugiškai plekšnojančius mums per petį ir sakančius, kad mumis pasikliauna (...) o jei kils problemų, suteiks mums patarimų ar teisininkų, bet tik tiek“, – sakė M. Prevot.
Praėjusią savaitę Kopenhagoje vykusiame susitikime ES užsienio reikalų ministrai aptarė galimybę daugiau nuveikti su šiuo turtu, tačiau Belgijos ir kitų šalių, tokių kaip Vokietija, pasipriešinimas reiškia, kad artimiausiu metu jokių veiksmų laukti netenka.
Diplomatų teigimu, Europos Komisija ateinančiais mėnesiais toliau nagrinės galimas alternatyvas, bet kol kas mažai tikėtina, kad bus imtasi tolesnių veiksmų.
Vietoj to tikimasi, kad ES sutelks dėmesį ieškoti būdų, kad turtas nebūtų grąžintas Rusijai, kol Maskva neatlygins visos Ukrainoje padarytos žalos.
M. Prevot tvirtino, kad būtina „padaryti viską, kas įmanoma“, kad pinigai liktų įšaldyti, siekiant finansuoti būsimą Ukrainos atstatymą.
Jo komentarai pasirodė tuo metu, kai Jungtinės Valstijos deda pastangas užbaigti konfliktą, o turto likimas gali vaidinti svarbų vaidmenį bet kokiose derybose.
