Rusija perspėjo JAV dėl „karinės intervencijos“ į Irano ir Izraelio karą

Praėjusią savaitę Izraelis pradėjo beprecedentę smūgių Iranui bangą, į kurią Teheranas atsakė raketų ir dronų atakomis.

Maskva yra viena svarbiausių Irano sąjungininkių; Rusija su Iranu gilina karinį bendradarbiavimą ir vos prieš kelis mėnesius pasirašė susitarimą dėl strateginės partnerystės.

Tačiau Kremlius nesuteikė Iranui karinės paramos prasidėjus Izraelio oro smūgiams, o V. Putinas save pateikia kaip galimą tarpininką, nors smerkia Izraelį.

„Norėtume ypač perspėti Vašingtoną dėl karinio įsikišimo į šią situaciją“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Pasak jos, bet kokie JAV kariniai veiksmai „būtų itin pavojingas žingsnis su tikrai nenuspėjamomis neigiamomis pasekmėmis“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad svarsto galimybę prisijungti prie Izraelio smūgių Iranui. „Galiu tai padaryti, o galiu ir nedaryti“, – sakė jis.

Maskva savo įspėjimą paskelbė po to, kai V. Putinas pasikalbėjo su Kinijos vadovu  Xi Jinpingu ir abu kritikavo Izraelį. Putinas ir Xi „griežtai smerkia Izraelio veiksmus“, po pokalbio pranešė Kremlius.

V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Maskva ir Pekinas mano, jog karo veiksmų pabaiga „turėtų būti pasiekta tik politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“.

„Neprašė pagalbos“

Rusija jau daugelį metų yra svarbi žaidėja Artimuosiuose Rytuose, sugebėjusi palaikyti šiltus santykius su visais pagrindiniais regiono veikėjais.

Tačiau pagrindinio sąjungininko Sirijos lyderio Basharo al Assado žlugimas ir Izraelio karas Gazos Ruože, dėl kurio V. Putinas ne kartą reiškė susirūpinimą, sukėlė grėsmę, kad Rusijos pozicijos gali suprastėti.

Nepaisant glaudžių karinių ryšių, V. Putinas teigė, kad Iranas per savaitę nuo Izraelio atakų pradžios neprašė karinės pagalbos.

„Mūsų draugai iš Irano mūsų to neprašė“, – sakė V. Putinas, atsakydamas į AFP reporterio klausimą vėlai vakare Sankt Peterburge vykusioje televizijos transliuotoje spaudos konferencijoje.

Jis taip pat pabrėžė, kad sausio mėnesį pasirašyta sutartis nėra abipusės gynybos paktas ir neįpareigoja nė vienos iš šalių teikti ginklų ar pagalbos.

Paklaustas, kokių veiksmų imtųsi Rusija, jei būtų nužudytas Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, V. Putinas atsakė: „Nenoriu net diskutuoti apie tokią galimybę“.

Jo atstovas spaudai vėliau ketvirtadienį sakė, kad Rusija būtų pasirengusi siųsti humanitarinę pagalbą, jei to paprašytų Teheranas.