Rugpjūčio 15-osios susitikimas Aliaskoje gali daug ką pakeisti

Vėliau D.Trampas sutrumpino ultimatumo, kuris turėjo baigtis rugsėjo pradžioje, terminą iki rugpjūčio 8 dienos. O rugpjūčio 9 d. pasirodė informacija, kad D.Trampas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas rugpjūčio 15 d. susitiks deryboms Aliaskoje.

Apie tai, kas lėmė tokius retorikos pokyčius ir ko galima laukti toliau, „Respublika" diskutavo su buvusiu Užsienio reikalų ministru Povilu GYLIU ir VU TSPMI dėstytoju, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu KOJALA.

- Kas lėmė tokius pasikeitimus? - „Respublika" paklausė pašnekovų.

Povilas GYLYS: Pirmiausia D.Trampo stilius. Spėčiau, kad tai - iš verslo atėjusi praktika, jog pirma reikia atlikti psichologiškai stiprų veiksmą, o po to žiūrėti ir nuleidinėti kartelę. Tokį metodą matome beveik nuolat. Kaip senas diplomatas sakau - pradžioje tai darė įspūdį.

Prie Džo Baideno (Joe Biden) visi buvo „pamiršę" Ameriką, nes ją valdė „mieganti gražuolė". Dabar JAV „prabudo" ir nuskambėjo pareiškimai apie Kanadą, Panamą, Grenlandiją. Tai darė įspūdį. D.Trampo pareiškimai dėl muitų irgi darė įspūdį, nes JAV ekonomika yra viena iš dviejų stipriausių pasaulyje. Tik yra vienas „bet" - prieš 10-15 metų visi būtų paklusę, bet dabar situacija kita, nes yra BRICS. O ir atskirai paėmus, Indija ar Kinija nebe tos, kokios buvo. Rusija irgi atlaikė sankcijų ataką. Jėgų santykis pakito.

Tai lėmė taktinį D.Trampo, žadėjusio baisius tarifus, žingsnį. Kadangi variantai buvo du - įvesti, arba keisti sąlygas, jis nusprendė išeiti iš to grėsmingo lošimo ir pasiūlė V.Putinui susitikti.

Džefris Saksas (Jeffrey Sachs), ekonomistas ir politikos analitikas, yra pareiškęs - rusai lošia šachmatais, o vakarai - pokerį. Bet rusai suvokia situaciją ir supranta, kad jiems būtų neišmintinga atsisakyti derėtis, nes D.Trampas atsidurtų labai keblioje padėtyje. Taigi, strateginiu požiūriu laimi visi - rusai sutinka derėtis, o D.Trampas gali pasiaiškinti, kodėl neįvedė sankcijų.

Linas KOJALA: D.Trampas nuo pat pergalės prezidento rinkimuose akcentavo planus susitikti su V.Putinu. Juolab kad jam būdinga siekti tikslų asmeninio dialogo ir susitikimų formatuose. Tą matėme ir jo pirmosios kadencijos metu, kuomet D.Trampas investavo politinį kapitalą į susitikimą su Šiaurės Korėjos vadu Kim Čen Unu, tačiau galiausiai pakilo nuo derybų stalo ir esmingai santykių su šiuo režimu nepakeitė.

Tad kol kas akcentuočiau ne retorikos pasikeitimą, nes tai priklauso, kuriuos retorinius fragmentus lygintume, o D.Trampo siekį suteikti galimybę V.Putinui padaryti proveržį. O retoriką vertinsime jau po susitikimo.

- Ar tai turės įtakos Amerikos tarptautiniam prestižui?

P.GYLYS: Jau turi, nes indai, kinai, brazilai sukilo ir sako: nediktuokite mums savo sąlygų. Aišku, kad JAV negali kariauti su visu sustiprėjusiu pasauliu ir visom civilizacijomis, kurias atstovauja BRICS. Juolab kad organizacija auga ir vis daugiau šalių nori prie jos prisijungti. 2024 BRICS šalys užėmė apie 27 proc. pasaulio ploto, jose gyveno apie 43 proc. pasaulio gyventojų, jų BVP sudarė apie 35 proc. pasaulio BVP.

Kaip kadaise pastebėjo politologas Samuelis Hantingtonas (Samuel Huntington), Vakarai bando kariauti prieš visus kitus, tačiau tokios partijos jie laimėti nebegali. Tai supranta ir dalis D.Trampo aplinkos. Globalistai vis dar mėgina stumti jį į konfrontaciją, tačiau konservatyvūs patriotiški sluoksniai stengiasi ją atitolinti. Jie sako - neikime va bank, nes tai nebepasiteisins, ir jų įsiklausęs D.Trampas bando elgtis teisingai.

L.KOJALA: D.Trampo deklaruotas taikos siekis turi platų palaikymą tarptautinėje erdvėje. Ukraina ir Europos šalys pagrįstai nerimauja, kad lieka šio susitikimo paraštėse, bet Vašingtonas glaudžiau koordinuoja veiksmus, nei tą darė D.Trampo kadencijos pradžioje.

Pvz., D.Trampas iš karto po Styvo Vitkofo (Steve Witkoff) susitikimo su V.Putinu kalbėjosi su Europos šalių lyderiais; pats S.Vitkofas bent triskart skambino Europos politikams pasidalinti mintimis apie pokalbį Maskvoje; viceprezidentas Džeimsas D.Vensas (James D.Vance) praleido savaitgalį gyvai susitikdamas su Europos valstybių atstovais. Tad tarptautinis JAV prestižas šiuo klausimu priklausys nuo rezultato: D.Trampas nori Nobelio taikos premijos, bet tam reikia susitarti ne tik su Rusija, bet ir Ukraina.

- Rusams padedant, įvyko „švelnus atsitraukimas". Kaip tai gali paveikti Baltųjų rūmų ir Kremliaus derybas?

P.GYLYS: Vertinant rusų opiniją, kurią vėl stebiu, ji teigia, kad reikia eiti iki galo - užimti Charkovą, Odesą ir pasiekti Padniestrę. Analitiniai rusų sluoksniai šiuo klausimu irgi yra vieningi. Visi nusiteikę prieš konflikto įšaldymą. Viena vertus, Ukrainoje žuvo šimtai tūkstančių rusų, kita vertus - pastaruoju metu jų pajėgos sparčiai juda į priekį. Tai kaip čia sutiksi su ugnies nutraukimu, kai tau sekasi? Juolab kad ir Vakarai žada tęsti karinę paramą Ukrainai, ar netyla kalbos apie jos priėmimą į NATO.

Taip pat pasaulyje daugėja žemėlapių, kuriuose Ukraina vaizduojama be rytinės dalies, ar išėjimo į Juodąją jūrą. Ir juos rengia Vakarų analitikai.

Beje, mačiau rusų apklausą. Tik nedidelė dalis norėtų Lvovo ar Vakarų Ukrainos. Jiems nereikia Kijevo ar Poltavos, jiems reikia vadinamosios Novarosijos, kas esą yra rusų žemės, kurias Ukraina gavo iš Lenino. O kitas žemes tegul dalinasi vengrai, rumunai, lenkai. Pastarieji turi du šūkius „Lwow nasz" ir „Wilno nasze", kas irgi verčia susimąstyti.

L.KOJALA: Svarbu, su kokiomis nuostatomis į susitikimą žengs D.Trampas. Jam būdinga improvizacija, ypač žinant, kad šiam susitikimui pasiruošimo laikotarpis buvo ypač trumpas. Paprastai politinių lyderių susitikimui rengiamasi bent kelis mėnesius, tą daro lyderių komandos, kurios suderina smulkiausias detales. Dabar JAV prezidento laikyseną gali sąlygoti įvairios smulkios detalės: pvz., kas bus paskutinieji asmenys, su kuriais jis apie tai kalbėsis, prieš sutikdamas V.Putiną. Galime neabejoti, kad Europos lyderiai desperatiškai sieks visą šią savaitę neleisti nutilti D.Trampo telefonui.

- Kaip manote, kas bus toliau?

P.GYLYS: Niekas nekalba apie „Antrąją Jaltą", arba naują globalų pasaulio žemėlapių perbraižymą. Aliaskoje tai gal dar nenutiks, bet toks pageidavimas gali būti įvardintas. Arba pasiūlyti rimti mainai - JAV nutraukia Rusijos „apsupties žiedą", prasidedantį Kazachstane ir pasibaigiantį Baltijos šalių/Suomijos regione, bei nutyla kalbos apie režimo keitimą Maskvoje.

V.Putinui sustojimas tokiomis sąlygomis būtų naudingas, tik abejoju, ar D.Trampas turės tam įgaliojimų. Be to, tam priešintųsi Europa ir Ukraina, kuri taip pat turės pasisakyti šiuo klausimu, nors V.Zelenskio legitimumas kelia tam tikrų abejonių.

Greičiausiai Aliaskoje įvyks „žvalgyba derybomis", sprendimai nebus priimti, bet bus susitarta dėl kito etapo. Nes dabar galutiniams sprendimams buvo per mažai laiko bei nebuvo suderinta su Europa ir Ukraina. Manau, abiejų šalių diplomatijos dirba ir ruošiasi, ką netiesiogiai patvirtina Dž.D.Venso kalba apie ukrainiečių ir europiečių pritraukimą.

Kadangi esu taikos kurstytojas, linkiu deryboms sėkmės, bet lūžių nesitikiu, nes nemanau, kad abi pusės giluminiai yra jiems pasiruošusius. Reikia daugiau laiko, darbo, derinimo, bet taikos tendencijos tampa vis ryškesnės.

L.KOJALA: Jeigu V.Putinas įtikins D.Trampą, kad dėl visko kalta Ukraina/Europa, tuomet matysime grįžimą į situaciją, kuri buvo prieš keletą mėnesių. Tuo metu prezidentas daugiau dėmesio skyrė spausti Ukrainą, o ne Rusiją. Jei D.Trampas tęs pastarųjų savaičių nusistatymą, kad V.Putinas tik gražiai kalba, bet nieko nedaro, „tuščias" susitikimas turėtų būti paskata tolesniems veiksmams.

Pirmą gerą žingsnį D.Trampas jau žengė, įvesdamas tarifus Indijai - vienai didžiausių Rusijos naftos pirkėjų pastaruoju metu. Tokių veiksmų tąsa stipriai apsunkintų Rusijos karo mašinos judėjimą į priekį.

Kuo JAV gąsdino Rusiją

Tarp priemonių, kurias JAV administracija žadėjo įvesti Rusijai, jeigu ši būtų nepaisiusi D.Trampo ultimatumo, buvo minimos sankcijos vadinamajam šešėliniam laivynui, kurį Rusija naudoja naftai gabenti.

Taip pat D.Trampas grasino įvesti muitus šalims, kurios perka naftą iš Rusijos. Prezidentas jau įvedė 25 proc. muitus Indijai.

Visgi dar pasirodant informacijai apie suplanuotas derybas, JAV lyderis pripažino, kad sprendimas įvesti sankcijas ir muitus Rusijai ir jos prekybos partneriams priklausys nuo jo pasiuntinio S.Vitkofo derybų rezultatų. Po pokalbio su pastaruoju D.Trampas įvertino jį kaip labai produktyvų ir pastebėjo reikšmingą pažangą. Pokalbyje su Europos sąjungininkais ir V.Zelenskiu jis taip pat pripažino galimybę susitikti su V.Putinu.

V.Putinas pasiduoti nesiruošė

„Reuters", remdamasis Kremliui artimais šaltiniais, dar iki termino pabaigos paskelbė, kad V.Putinas neketina paklusti D.Trampo ultimatumui. Agentūros teigimu, Kremlius suprato, kad sankcijos būtų skausmingos ir nemalonios, tačiau nelaikė jų katastrofiškomis. V.Putino vidinis ratas taip pat skeptiškai vertino D.Trampo kalbas, nes, pasak vieno šaltinio, jis anksčiau grasindavo, o paskui nieko nepadarydavo arba persigalvodavo.

Rugpjūčio 7 d., atsakydamas į klausimą, ar rugpjūčio 8 d. ultimatumas dėl sankcijų Rusijai tebegalioja, JAV lyderis atsakė, kad tai priklausys nuo V.Putino.

Kaip pabrėžė CNN, D.Trampas siekė pasinaudoti savo asmenybės galia, kad pasiektų susitarimą, manydamas, jog šešis mėnesius trukusį Maskvos nenuolaidumą galima nutraukti asmeniniu susitikimu su Kremliaus lyderiu.

Pasak portalo, D.Trampas tikriausiai vis dar laikosi minties, kad Kremlių galima įkalbėti užbaigti karą. O V.Putinas, tikėtina, nori laimėti laiko.