Politika pagal V.Putiną

Knygos pristatyme buvo daugybė matytų veidų - profesoriai Ona Voverienė bei knygos anotacijos autorius Lauras Bielinis, generolai Česlovas Jezerskas ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus, istorikas dr. Tomas Baranauskas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataras Audrius Butkevičius, žurnalistas Vitalijus Balkus ir kiti.

„Putinizmas: ideologinė charakteristika" yra trečia žinomo politologo knyga. Prieš tai buvo išleistos monografijos „Tauta amžių kelyje" ir „Tautinis idealas politikoje".

Naujausioje knygoje nagrinėjamas klausimas, ar Vladimiro Putino režimą galima laikyti ideologiniu, o jei taip - su kokia ideologine kryptimi jį reiktų sieti. M.Kundrotas susirinkusiems pirmiausiai pristatė, kaip gimė idėja parašyti apie putinizmą.

„Mūsų žiniasklaidoje apie Putino režimą kalbama pakankamai daug, tačiau dažniausiai siaurais aspektais. Arba yra kalbama apie žmogaus teises, dažnai suvedamas į vienos labai siauros grupės teises, kurios, kaip žinome, Rusijoje nėra tokios, kaip ES šalyse, arba (ypač šiuo metu, po vasario mėnesio) yra kalbama apie tarptautinę Putino agresiją. Man buvo įdomu panagrinėti, kokia yra šio režimo programa. Ir ar iš viso ji yra.

Šiandien Putinas kuo tik nevadinamas. Vieni sako, kad Putinas - nacionalistas. Na, iš tam tikrų jo pasisakymų gal ir būtų galima taip spręsti, nes jisai pasakė: kam mums pasaulis, kuriame nėra Rusijos. Kiek tai nacionalistiška - sunku pasakyti, bet kažkoks sąlytis, matyt, yra. Tačiau jei Putinas būtų nacionalistas, visų pirma keltų tautą. Bet pagrindinis jo akcentas vis tik nėra tauta. Pagrindinis jo akcentas yra valstybė. Ir ta valstybė iškeliama ir virš tautos, ir virš žmogaus.

Pats Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad su jokiu nacionalizmu jis nesitaikstys: nei su pačių rusų nacionalizmu, nei juo labiau su pavergtų tautų. Tie rusai, kurie šiandien yra nepatenkinti, kad jų istoriniuose miestuose šeimininkauja ateiviai iš Kaukazo ir Vidurinės Azijos, patys yra arba kalėjimuose, arba emigravę į užsienį. Kai kurie yra baigę dar ir blogiau. Todėl Putino santykis su nacionalizmu yra savotiškas", - akcentavo M.Kundrotas.

Artimiausias fašizmui

Pasak politologo, kiti sako, jog V.Putinas yra buvusio sovietinio komunistinio režimo atplaiša, tų darbų tęsėjas.

„Tačiau kas yra komunizmas? Aš išskirčiau du bruožus. Pirmiausia - valstybinis ateizmas. Antra - kolektyvinė nuosavybė. Rusijoje apie valstybinį ateizmą turbūt kalbėti iš viso netenka. Nes ten kaip tik yra pabrėžiama religinio gyvenimo dimensija, matome, kad Rusijos stačiatikių Bažnyčia tapo vos ne valstybės aparato dalimi, taip pat palaikančia ir dabartinį Putino karą Ukrainoje.

O kas dėl kolektyvinės nuosavybės - tai taip, Rusijoje yra gana daug valstybinės nuosavybės įmonių, galingų įmonių. Tačiau yra ir gana platus privataus verslo sektorius. Be abejo, tas verslas yra labai tampriai susietas su režimu. Bet tai yra daugiau abipusio lojalumo ar bent jau neutralumo santykiai. Tačiau negalima sakyti, kad ten būtų valstybinės nuosavybės monopolis. Taigi komunizmas čia irgi netinka", - dėstė knygos autorius.

Treti sako, kad putinizmas neturi ideologijos - tai tėra susirinkusi banditų „šaika", kuri terorizuoja savo šalį ir aplinkines valstybes, o ideologija tėra tik kaip priedanga.

„Tame irgi yra tiesos. Tačiau kas pasakys, kad Hitlerio režimas buvo nebanditinis? Kas pasakys, kad Stalino režimas buvo nebanditinis?" - retoriškai klausė M.Kundrotas.

Politologas padarė išvadą, kad putinizmas iš visų režimų artimiausias yra itališkam fašizmui.

„Nes, kaip minėjau, pirmiausiai iškeliama valstybė. O mes žinome iš fašizmo doktrinos, kurią parašė Benitas Musolinis, fašizmo krikštatėvis: ne tauta kuria valstybę, o valstybė kuria tautą. Čia yra didžiulis skirtumas su tradiciniu nacionalizmu, kuris sako, kad tauta kuria valstybę.

Taigi matome, kad Putino režimas iškėlė valstybę, kurią reprezentuoja vieno vado asmuo. Ir nesvarbu, kokį oficialų titulą jis turės: prezidento, premjero, nes matėme, kad Putinas sugebėjo būti vienu ir kitu. Tačiau asmens kultas ten yra labai ryškus, ten yra kuriamos dainos apie Putiną „Pirmyn, Vladimirai Putinai". Ir žmonės, kuriantys dainas, gauna aukštas pareigas. Ir dar yra svarbus toks elementas, kaip masinė egzaltacija (pakilumo, susižavėjimo būsena - aut.past.). Ji Rusijos politiniame režime yra labai ryški", - akcentavo M.Kundrotas, kartu pakviesdamas pasisakyti politologą prof. L.Bielinį, kurį įvardino savo mokytoju.

L.Bielinis pabrėžė, kad iki šiol niekas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje nebandė nagrinėti putinizmo kaip reiškinio. Profesorius kartu apgailestavo, kad V.Putinas galėjo save realizuoti kaip demokratinį prezidentą, pareigas demokratiškai perimantį iš Boriso Jelcino, bet pasirinko kitą kelią. L.Bielinis pritarė M.Kundrotui, kad putinizmas yra panašiausias į itališką fašizmą.

Primena Staliną

Prof. O.Voverienei dabartinis Putinas ir pitunizmas labiausiai primena stalinizmą.

„Visų pirma savo ekspancionistine politika. Tiek Stalinas, tiek Putinas stengiasi kuo daugiau užgrobti žemių. Tai rodo ir dabartinis konfliktas su Ukraina. Atrodytų, ko gi reikia peštis, juolab kad Ukraina turi daug milijonų gyventojų. Taip pat putinizmas primena stalinizmą, nes lyg ir nekaltomis priemonėmis kuriamas Putino įvaizdis, kad jis pats protingiausias, išmintingiausias ir paskutinis žodis priklauso Putinui. Į stalinizmo politiką jo politika panaši ir pastangomis pavergti žmonių protus - ne tik žemes, ne tik teritorijas, bet ir protus. Kad žmonės nustotų mąstyti kitomis kategorijomis. Ir dar kaip ir stalinizmas putinizmas yra didžiulė priešprieša su Vakarais. Įteigiama, kad Vakaruose nėra nieko gero, o viskas, kas vyksta bloga, vyksta tik Vakaruose. O Rusijoje esą viskas labai gerai", - dėstė O.Voverienė.

Bijo dėl ateities

Profesorė akcentavo, kad ateitis nėra nuspėjama.

„Bet jei ir toliau bus gilinama stalinizmo linija, tai visko galima tikėtis. Lūžio taškas yra Ukraina. Jei Ukraina pralaimės, sekantis žingsnis bus Rusijos ekspansija į Baltijos šalis. Aš tuo neabejoju ir to labai bijau.

Tikėtis, kad mus apgins Amerika... Šito irgi nelabai galima tikėtis. Mes, Lietuva, Latvija ir Estija, turime labai rūpintis savo krašto apsauga ir taip pat stiprinti bei šviesti mūsų žmones, kad matytų pasaulį objektyviai, o ne per rožinius akinius", - kalbėjo O.Voverienė.

Patys kalti

Generolas V.Tutkus akcentavo, kad visas pasaulis užmiršta, kas „pagimdė" Putiną tokį, koks jis yra.

„Mes, Vakarų pasaulis, „pagimdėme" Putiną ir putinizmą. Juk B.Jelcino laikais buvo visos sąlygos, kad Rusija pasuktų į kitą pusę", - pabrėžė V.Tutkus. Anot jo, kai vienas iš JAV jau buvusių vadovų leidžia sau pasakyti, kad Rusija tėra benzino kolonėlė pasauliui, tai nėra ko tikėtis, kad Rusija pasuktų į Vakarus.