Ar po savaitgalio rinkimų Gruzijai gresia nauja politinė suirutė?

Paprastai ramiai praeinantys vietos rinkimai, numatyti spalio 4 d., įgavo papildomą reikšmę dėl valdžios plataus masto represijų prieš nepriklausomą žiniasklaidą, opozicines partijas ir pilietinę visuomenę.

Šios grupės paragino savo rėmėjus šeštadienį užplūsti gatves, tikėdamosi atgaivinti prieš valdančiąją partiją „Gruzijos svajonė“ nukreiptų demonstracijų bangą.

Šalies politinė krizė tęsiasi nuo praėjusiais metais vykusių parlamento rinkimų, kurie, opozicijos grupių teigimu, buvo suklastoti.

„Gruzijos svajonė“ dar labiau pakurstė visuomenės pyktį sustabdydama Tbilisio siekį tapti ES nare ir pradėjusi areštuoti bei izoliuoti savo oponentus policijos reidais, represiniais įstatymais ir protestuotojų išvaikymu jėga, už ką sulaukė kritikos iš Briuselio ir Vašingtono.

Vienas iš protestų lyderių, aktyvistu tapęs garsus operos dainininkas Paata Burčuladzė paragino spalio 4 d. surengti „nacionalinę asamblėją“, kviesdamas partiją taikiai perduoti valdžią ir pasitraukti.

„Gruzijos svajonė“ griauna mūsų demokratiją ir mūsų europietišką ateitį. Jie turi pasitraukti“, – naujienų agentūrai AFP Tbilisyje sakė 31-erių architektas Levanas Baramidze.

„Šeštadienio mitingas parodys mūsų jėgą“, – pridūrė jis.

Kalbos apie „slaptąją valdžią“

Nuo 2012 m. valdžioje esanti „Gruzijos svajonė“ iš pradžių save pristatė kaip proeuropietišką liberalią alternatyvą ilgamečiam reformistų lyderiui Michailui Saakašviliui – provakarietiškam politikos sunkiasvoriui, kuris vis labiau skaldė šalį ir dabar sėdi kalėjime.

Ekscentriško milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio remiama „Sakartvelo svajonė“ savo galią stiprino dešimtmetį.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ji kaltinama Tbilisio priartinimu prie Rusijos ir Kremliaus pavyzdžio įkvėptų represinių įstatymų priėmimu, įskaitant vadinamąjį „užsienio agentų įstatymą“ ir prieš LGBTQ bendruomenę nukreiptas priemones.

Šalyje, kuri paprastai Rusijos atžvilgiu nusiteikusi itin priešiškai, šie partijos veiksmai sukėlė didžiulį pasipiktinimą.

„Gruzijos svajonė“ kaltinimus atmeta ir teigia maždaug keturių milijonų gyventojų šalyje skatinanti „stabilumą“.

Analitikų teigimu, paprasta partijos žinutė rinkėjams – atėjus opozicijai laukia karas, o su mumis tęsis taika – susilaukia palaikymo, ypač kaimo vietovėse.

Šią žinutę sustiprina dezinformacija ir sąmokslo teorijomis persmelkti naratyvai.

Neseniai Gruzijos socialinių studijų ir analizės instituto atlikta apklausa parodė, kad partija turi daugiau nei 35 proc. apklaustųjų palaikymą.

Sostinės Tbilisio gatvėse sutikti vyresnės kartos atstovai naujienų agentūrai AFP agentūrai teigė sutinkantys su partijos teiginiais, esą „slaptoji valdžia“ (angl. deep state) bando įtraukti Gruziją į karą Ukrainoje.

„Kai kurios Vakarų jėgos spaudė Gruziją atidaryti antrą frontą prieš Rusiją“, – sakė 73-ejų pensininkas Raminas Svanidzė.

„Mūsų vyriausybė nenusileido. Todėl Gruzijos ir užsienio liberalai jos nekenčia“, – pridūrė jis.

Politinę padėtį vadina tragiška

Žmogaus teisių organizacijų teigimu, nuo praėjusių metų protestų valdžios institucijos įkalino apie 60 žmonių, tarp jų – svarbiausius opozicijos lyderius, aktyvistus ir žurnalistus.

Kitos opozicijos grupės ir nepriklausomi žiniasklaidos kanalai buvo priversti mokėti dideles baudas, susidūrė su saugumo tarnybų reidais ir policijos smurtu.

Gruzijos ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė šeštadienio protesto organizatorius apkaltino „radikalizmo skatinimu“ ir žadėjo „griežtą“ atsaką į bet kokį smurtą.

Už ankstesnius susidorojimus su protestuotojais Europos Sąjunga (ES) keliems valdžios atstovams jau įvedė sankcijas.

ES taip pat įspėjo, kad jei nebus pažangos teisinės valstybės ir teisių srityje, šaliai gali būti nutrauktas bevizis režimas.

Tačiau pati opozicija lieka itin susiskaldžiusi.

Kai kurios partijos, įskaitant Gruzijos „Vieningąjį nacionalinį judėjimą“, palaiko planą boikotuoti vietos rinkimus ir surengti masines demonstracijas.

Tačiau kitos, pavyzdžiui, „Lelo“ ir „Už pokyčius“, savo kandidatus kelia, o mitingo perspektyvas vertina neigiamai.

Opozicinės partijos „Federalistai“ atstovė Tamara Čergoleišvil paragino organizatorius sąmoningai „neišpūsti beviltiškai besijaučiančių piliečių lūkesčių“.

Penkiasdešimtmetė mokytoja iš Tbilisio Guliko Archvadzė taip pat buvo nusivylusi.

„Dešimtys tūkstančių mūsų ištisus mėnesius buvome gatvėse, tačiau niekas nepasikeitė“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP, vadindamas situaciją Gruzijoje „tragiška ir beviltiška“.

„Dar vienas didelis mitingas „Gruzijos svajonės“ nenuvers“, – pridūrė ji.