1 nuotr.Šią savaitę Moldovoje vyks įtempti parlamento rinkimai, kuriuos šalies prezidentė pavadino „svarbiausiais“ mažos šalies, svyruojančios tarp galingos kaimynės Rusijos ir Vakarų, istorijoje.
Įsprausta tarp Rusijos invaziją atremiančios Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos, Moldova jau seniai yra susiskaldžiusi: vieni pasisako už glaudesnius ryšius su Briuseliu, kiti nori išlaikyti santykius su Maskva.
Dauguma apklausų rodo, kad prieš balsavimą rugsėjo 28 d. pirmauja prezidentės Maios Sandu proeuropietiška partija, valdanti nuo 2021 m., tačiau šalies vadovė kaltina Kremlių skiriant šimtus milijonų eurų „nešvarių pinigų“, kad paveiktų kampaniją.
Analitikai perspėja, kad rinkimų baigtis toli gražu nenulemta.
2,4 mln. gyventojų vis labiau nusivylę dėl ekonominių sunkumų ir netesėtų reformų pažadų, skeptiškai vertina M. Sandu pastangas atvesti vieną skurdžiausių Europos šalių į ES. Jei M. Sandu valdančioji Veiksmų ir solidarumo partija (PAS) pralaimės, Moldovos integracijai į ES gali kilti kliūčių.
Rinkėjai papirkinėjami
Prieš balsavimą PAS lyderiai paprašė rinkėjų įveikti savo „nuoskaudas ir abejones“, kad jauni vyrai netaptų „patrankų mėsa (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino kruvinuose, nusikalstamuose karuose“.
M. Sandu taip pat perspėjo, kad išrinkus Maskvai palankią vyriausybę šalis bus panaudota kaip „hibridinių išpuolių prieš Europos Sąjungą tramplinas“.
Opozicija, vadovaujama prorusiško Patriotų bloko, teigia, kad ryšių su Rusija nutraukimas lėtina šalies ekonomikos augimą. Ji žada pigias dujas, didesnes pensijas, uždrausti karines pratybas šalyje.
„Pastarųjų ketverių metų negalima pavadinti normaliais“, – sakė Kišiniovo meras Ionas Cebanas iš opozicinio Alternatyvaus bloko ir pridūrė, kad šalyje vyrauja „baimė, neapykanta ir susiskaldymas“.
Artėjant rinkimams prokurorai atlieka kratas, susijusias su „rinkėjų papirkimu ir neteisėtu politinių partijų finansavimu“. Jie paskelbė nuotraukas, kuriose matyti slėptuvėse konfiskuoti doleriai ir eurai, bei garso įrašus, kuriuose, jų teigimu, žmonės aptaria iš Maskvos gautus pinigus.
Prorusiškam blokui, kurį kontroliuoja už sukčiavimą nuteistas pabėgęs oligarchas Ilanas Šoras, uždrausta dalyvauti rinkimuose.
I. Šoras pažadėjo 3000 dolerių tiems moldavams, kurie išeis į gatves protestuoti prieš valdančiąją partiją, kurią jis apkaltino „politiniu terorizmu“.
Dešimtys žmonių beveik kasdien protestuoja prie Kišiniovo kalėjimo, reikalaudami paleisti, kaip jie sako, „politinius kalinius“, įskaitant prorusišką gubernatorių, įkalintą už neteisėtą I. Šoro partijos finansavimą.
Analitikai teigia, kad viską lems rinkėjų aktyvumas – ypač didelės ir įtakingos diasporos, linkusios balsuoti už PAS, – ir separatistiniame prorusiškame Uždniestrės regione.
Dėl 101 vietos parlamente varžosi maždaug 23 politinės partijos ir nepriklausomi kandidatai. Ekspertai teigia, kad jei PAS laimėtų, bet nesugebėtų gauti daugumos, jai tektų sudaryti valdančiąją koaliciją su partija, galinčia tapti „Trojos arkliu“ ir sabotuoti Europos integraciją pačioje vyriausybėje. Bet koks politinis nestabilumas po balsavimo irgi būtų „gana patogus Rusijos interesams“.
Diasporos įtaka
Užsienyje gyvenantys moldavai pernai jau padėjo M. Sandu laimėti pergalę. Dabar jų balsai ir vėl gali būti itin svarbūs, jai tęsiant šalies integracijos į ES politiką.
Tačiau diasporos įtaka neliko nepastebėta prorusiškos opozicijos. Policijos teigimu, perkami ir diasporos balsai.
Buvęs Moldovos prezidentas, prorusiškos Socialistų partijos narys Igoris Dodonas yra vienas iš tų, kurie socialiniuose tinkluose vilioja diasporos rinkėjus. Anksčiau jis juos vadino „paraleliniu elektoratu“, kuriam būtų galima uždrausti balsuoti, tačiau šį kartą jis kreipėsi į užsienyje gyvenančius rinkėjus kaip į „brangius draugus“ ir prašė „masiškai“ dalyvauti, kad „ambasadoriai nebalsuotų vietoj jūsų“. Jis apkaltino PAS planuojant sukčiavimą, „ypač diasporoje“.
Užsienyje gyvena daugiau nei milijonas moldavų. Pernai per antrąjį prezidento rinkimų ratą jų balsavo rekordinis skaičius – 300 tūkstančių. Diasporos narių balsai sudarė beveik penktadalį visų balsų ir padėjo M. Sandu užsitikrinti perrinkimą. Diasporos balsai taip pat padėjo jai į Konstituciją įtraukti šalies tikslą tapti ES nare.
M. Sandu vyko į kelias Europos šalis ir ragino diasporą parodyti per rinkimus „sąžiningumą ir drąsą“. Analitikai mano, kad didelis diasporos susitelkimas galėtų padėti pakartoti praėjusių metų „rinkimų stebuklą“ ir laimėti PAS nedidelę daugumą.
