1 nuotr.Artėjant Lenkijos prezidento rinkimams, internete plinta melagingi teiginiai apie migrantus, dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidatai puola valdančiosios proeuropietiškos vyriausybės migracijos politiką.
Prieš pirmąjį ratą gegužės 18 d. Vokietija apkaltinta siunčianti į Lenkiją musulmonus ir juodaodžius migrantus, pabėgėliai iš Ukrainos kritikuojami, kad tariamai piktnaudžiauja socialinių išmokų sistema.
Apklausos rodo, kad Karolis Nawrockis, remiamas nacionalistinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), ir Slawomiras Mentzenas, kraštutinių dešiniųjų libertarų Konfederacijos kandidatas, atsilieka nuo proeuropietiško Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio. Tačiau jie turi šimtus tūkstančių sekėjų socialinėje žiniasklaidoje, kurioje skelbiami melagingi teiginiai prieš užsieniečius.
Vienoje filmuotoje medžiagoje rodomos maldos neva Varšuvos gatvėse, nors iš tikrųjų vaizdai nufilmuoti Italijoje.
Kitame įraše pateikiama jaunų migrantų grupės Lenkijos kaime neva per „2025 m. Velykas“ nuotrauka, nors iš tikrųjų tai sena fotografija, padaryta prieš kelis mėnesius.
Metų pradžioje tūkstančius kartų pasidalyta vaizdo įrašu, neva rodančiu, kaip Vokietijos policija deportuoja migrantą prie Lenkijos sienos, jį platino ir PiS bei Konfederacijos politikai. Faktus tikrinantys naujienų agentūros AFP žurnalistai paneigė šį teiginį, nustatę, kad vyras iš tikrųjų buvo lenkas benamis.
„Manipuliavimas“
Prieš migrantus nukreipta dezinformacija daugelį metų tarpsta Lenkijoje, nuo Rusijos plataus masto invazijos, pradėtos 2022 m. vasario mėnesį, priėmusioje daug ukrainiečių pabėgėlių ir patiriančioje migracijos spaudimą. „Nauja yra tai, kad dabar tai derinama su antivokiška retorika, maitinančia antivokiškas ir antieuropietiškas fobijas“, - sakė nepriklausoma socialinių tinklų ekspertė Anna Mierzynska. Kartais šie du reiškiniai susilieja.
K. Nawrockis kaltina Donaldo Tusko vyriausybę šiuo klausimu paklūstant Vokietijos valiai, o S. Mentzenas ragina Lenkijos policiją „areštuoti Vokietijos policijos pareigūnus“, siunčiančius į Lenkiją „nelegalius migrantus“. Tačiau, pasak migracijos ekspertų, tikrovėje viskas ne taip vienareikšmiška.
„Ypatingo į Lenkiją atvykstančių migrantų skaičiaus padidėjimo nematome. Nei per rytinę, nei per vakarinę sieną“, - sakė Varšuvos universiteto Migracijos tyrimų centro tyrėja Marta Kindler. „D. Tusko vyriausybės migracijos politika kai kuriais atžvilgiais yra labiau ribojanti nei jos pirmtakės PiS“, - pridūrė ji. Kovo mėnesį Lenkija įvedė priemonę, apribojančią teisę į prieglobstį tiems, kurie atvyksta prie sienos su Baltarusija.
M. Kindler teigimu, šiuo metu į Lenkiją „daugiausia atvyksta azijiečių, pavyzdžiui, filipiniečių, indų ir nepaliečių, ir Pietų Amerikos piliečių, ypač kolumbiečių, ir mažiau migrantų iš Afrikos“.
Ypač paplitęs teiginys, kad neva Vokietija grąžino į Lenkiją 10 tūkst. migrantų, tariamai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Iš tikrųjų šis skaičius rodo atvejus, kai 2024 m. asmenys nebuvo įleisti į Vokietiją, 60 proc. jų buvo ukrainiečiai, nepriimti daugiausia dėl to, kad neturėjo galiojančių pasų, paaiškino Lenkijos vidaus reikalų ministerija.
„Taip manipuliuojama skaičiais siekiant politinės naudos“, - sakė Migracijos tyrimų centro mokslininkė Monika Szulecka.
Baimės kurstymas
Prieš pabėgėlius iš Ukrainos nukreipta internete plintanti dezinformacija. Vienas pavyzdys – vaizdo įrašas su pakeistu įgarsinimu, kuriame tariamai rodoma „nedėkinga ukrainietė“, nepatenkinta Lenkijoje gautais maisto daviniais.
Kitas internete išplitęs vaizdo įrašas, neva rodantis, kaip pabėgėlis renka pasus, kad gautų pašalpas, iš pradžių buvo sukurtas kaip satyrinis filmukas, nustatė Lenkijos faktus tikrinanti svetainė „Konkret24“.
Šiose publikacijose atkartojama retorika, būdinga Konfederacijai, nuolat puolančiai milijonus Lenkijoje gyvenančių, jos žodžiais, „nedėkingų ukrainiečių“.
Pasak Londono Karaliaus koledžo Karo tyrimų katedros analitiko ir tyrėjo Lukaszo Olejniko, tebesitęsiantis karo Ukrainoje ir 2021 m. migracijos krizės poveikis niekur nedingo ir kursto baimę.
Dezinformacija taip pat kursto protestus prieš migraciją, kita tokia demonstracija numatyta gegužės 10 d. sostinėje Varšuvoje. „Šios kampanijos tikslas – kurstyti baimę, - sakė SWPS universiteto Varšuvoje profesorė ir kovos su dezinformacija stebėtojos CEDMO koordinatorė Katarzyna Bakowicz. - Dezinformacija yra priemonė tai pasiekti“.
