Prisipažinsiu, kad šios Velykos man buvo neeilinės. Manau, kad daugeliui. Dar niekada taip arti nestovėjome prie bedugnės krašto, kuris vadinasi visa apimančiu karu.
Manau, kad ir tie, kurie stovi už Donaldo Trampo, suprato, jog tai ne Rusijos-Ukrainos karas ir „virvučių" čia nepatampysi. O kas nori nekontroliuojamo karo ir po jo seksiančio nekontroliuojamo chaoso? Niekas.
Niekada nebuvau didelis D.Trampo gerbėjas. Suprantu, kad tai tik statytinis, kurį ant valdžios pjedestalo atvedė didelis žmonių nepasitenkinimas Dž.Baideno ir demokratų vykdoma politika. Tačiau, atrodo (bent jau man), šis veikėjas savo pasitikėjimo kreditą išnaudojo galutinai.
Ką parodė karas? Karas parodė didžiulį Vakarų technologinį pranašumą, kurį galima realizuoti nestojant į tiesioginį susirėmimą. Labai patogu kariauti tokį karą - spaudai mygtukus ir nematai, kaip po nuolaužomis žūsta žmonės. Primena gerą kompiuterinį žaidimą.
Ką pademonstravo Iranas? Fantastišką dvasinį susitelkimą ir iš to kylantį pranašumą. Tokia šalis gali stoti į žūtbūtinį mūšį neskaičiuodama nuostolių. Žmonės laisva valia pasiruošę aukotis. Vakarams 13 karių žūtis yra tragedija, Iranui 13 milijonų žūtis būtų tik neišvengiama dvasinė auka.
Irano režimui pasinaudojus karu pavyko konsoliduoti visuomenę ir įtikinti pamiršti visus prieštaravimus. Žuvusius senus vadus pakeitė jaunesni. Visa vadovybės grandis pasistūmėjo per kelias vietas. Rotacija - ir tiek.
Vakarams gi tereikia, kad 50 centų pabrangtų kuro litras, ir visuomeninė politinė tvarka pradeda braškėti. Dar ne laikas jai griūti, todėl karas pristabdomas.
Amžinas klausimas - kas laimėjo? Spręskite patys: D.Trampas priėmė Irano 10 punktų sąlygas kaip pagrindą deryboms:
1. Įsipareigojimas nepulti Irano.
2. Po Hormūzo sąsiaurio atvėrimo Iranas išlaiko jo kontrolę.
3. Iranas gali tęsti urano sodrinimą.
4. Visų pirminių sankcijų panaikinimas.
5. Visų antrinių sankcijų panaikinimas.
6. Visų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų panaikinimas.
7. Visų Tarptautinės atominės energijos agentūros Valdančiosios tarybos sprendimų panaikinimas.
8. Kompensacijų (už karo nuostolius) Iranui išmokėjimas.
9. JAV karinių pajėgų išvedimas iš regiono.
10. Karo visuose frontuose nutraukimas, įskaitant kovą su „Hezbollah" Libane.
Primenu, tai nėra įsipareigojimas - tai tik pagrindas deryboms. Kad priimtum tokius punktus kaip derybų pagrindą, reikia būti gerokai save įvarius į kampą. Su tuo ir „sveikiname" Trampą.
Kas liko kvailio vietoje? Regiono valstybės, kurios gavo krūvą karo sukeltų sugriovimų ir mokestį Iranui bei Omanui už galimybę eksportuoti energetinius išteklius. Tikrai „apsimokėjo" būti JAV sąjungininku regione.
Izraelis. Nė vienas buvęs šalies lyderis neįtraukdavo valstybės į ilgus karus. Visi Izraelio vykdomi karai ir karinės operacijos būdavo tikslūs, efektyvūs, trumpi ir mažai nuostolingi. Tai pelnė Izraeliui didelę šlovę.
Netanjahu - pirmasis Izraelio ministras pirmininkas, kuris įtraukė šalį į ilgus karinius konfliktus keliais frontais. Ir balansuojančius ant genocido ribos.
Izraelis patyrė smūgius savo teritorijoje, patyrė nuostolių ir buvo priverstas sutikti su paliaubomis pagal Irano sąlygas. Karo veiksmų nutraukimas ir Libane tai patvirtina. Izraelio spaudoje šiuo metu vyksta ministro pirmininko „spardymas".
Bet kokiu atveju tai didžiausia dovana pasauliui artėjančio Atvelykio proga.