1 nuotr.Pagrindinis pasaulio teismas turėtų nurodyti vyriausybėms, kokie yra jų teisiniai įsipareigojimai kovoje su visuotiniu atšilimu, ir galbūt numatyti padarinius teršėjams, kurie daro su klimatu susijusią žalą pažeidžiamoms šalims.
Labai laukiama Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) patariamoji nuomonė, kuri turėtų pasirodyti trečiadienį, bus paskelbta po to, kai buvo priimti svarbūs tarptautiniai sprendimai, kurių visuma, pasak ekspertų, gali reikšmingai formuoti veiksmus klimato srityje.
Kaip vystėsi teisminiai ginčai dėl klimato?
Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos apsaugos programos teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojas Andrew Raine‘as sakė, kad nusivylimas veiksmų klimato srityje tempu paskatino žmones, organizacijas ir šalis kreiptis į teismus.
„Kai politinės sistemos neįvykdo tikslų, teisė vis dažniau laikoma priemone užmojams skatinti ir prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti“, – naujienų agentūrai AFP tvirtino jis.
Granthamo tyrimų institutas, remdamasis Sabino klimato kaitos teisės centro surinktais duomenimis, skaičiuoja, kad iki 2024 m. pabaigos beveik 60-yje šalių buvo iškelta kone 3 000 bylų dėl klimato. Nors ne visas jas lydėjo sėkmė, o kai kuriomis jų buvo bandoma sulėtinti klimato kaitos pažangą, pastaraisiais metais būta dėmesio vertų bylų, kuriomis valstybės buvo skatinamos imtis daugiau veiksmų.
Nyderlandų aplinkosaugos organizacija „Urgenda“ 2019 m. pasiekė pergalę šios šalies Aukščiausiajame Teisme – teisėjai įsakė vyriausybei iki kitų metų pabaigos 25 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas.
O 2021-aisiais Vokietijos Konstitucinis Teismas nustatė, kad tai, jog vyriausybė nesugebėjo pakankamai sumažinti planetą šildančios taršos, užkrovė nepriimtiną naštą ant ateities kartų pečių.
A. Raine‘as pažymėjo, kad teisminiai ginčai vis dažniau peržengia sienas – 24 bylos buvo iškeltos tarptautiniuose ar regioniniuose teismuose, tribunoluose ar kitose institucijose. „Visa tai žymi lūžio tašką ir atspindi tarpvalstybinį ir bendrą klimato krizės pobūdį“, – kalbėjo jis.
Kodėl pastarojo meto bylos laikomos istorinėmis?
Dvi bylos buvo pripažintos atveriančiomis naują istorijos puslapį ir padėsiančiomis formuoti tai, kaip teismai, vyriausybės ir įmonės supranta ir vykdo savo įsipareigojimus klimato srityje.
Praėjusiais metais pasirodžiusioje Tarptautinio Jūrų Teisės Tribunolo patariamojoje nuomonėje pareikšta, kad anglies dvideginio išlakos gali būti laikomos jūrų teršalu, o šalys turi teisinę pareigą imtis priemonių jų poveikiui vandenynams sumažinti.
Didžiausi teršėjai argumentavo, kad pakanka JT sistemos, ir pasisakė prieš tai, jog teismai priimtų sprendimus dėl klimato.
Šį mėnesį buvo paskelbta dar viena svarbi patariamoji nuomonė, kurioje Amerikos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino teisę į tinkamai veikiančią klimato sistemą ir pripažino gamtos teises.
Tačiau bene svariausias teismo sprendimas buvo prilyginti apsaugą nuo negrįžtamos žalos klimatui tarptautiniams genocido ir kankinimų draudimams, sakė teisės profesorius, Niujorko universiteto Klimato teisės akceleratoriaus direktorius Cesaras Rodriguezas-Garavito.
Pasak jo, teismas nurodė, kad „tarptautinė teisė griežtai draudžia didžiulę ir rimtą žalą klimato sistemai dėl išlakų, miškų naikinimo ir t. t.“
Jo nuomone, tai yra griežčiausias iki šiol paskelbtas kurio nors tarptautinio teismo pareiškimas apie valstybių pareigą vengti didelio ekologinio naikinimo.
Visų akys dabar krypsta į TTT.
Koks galėtų būti poveikis?
Vanuatu, viena iš daugybės žemumose esančių salų, kurioms grėsmę kelia jūros lygio kilimas, kreipėsi į TTT, prašydama pateikti nuomonę apie valstybių įsipareigojimus mažinti išlakas. Tačiau galbūt prieštaringesnis prašymas yra nurodyti, ar didžiausių teršėjų, kurie daro didelę žalą klimatui, gali laukti teisiniai padariniai.
„Tai yra pasaulinio teisingumo klausimai“, – teigė C. Rodriguezas-Garavito. Esą gali būti paliesti ginčytini klausimai apie „reparacijas už žalą klimatui“ tiems, kurie yra mažiausiai atsakingi už išlakas.
Nors tokių institucijų, kaip TTT, patariamosios nuomonės nėra teisiškai įgyvendinamos, A. Raine‘as nurodė, kad jos turi didelę reikšmę. „Jomis patikslinama, kaip tarptautinė teisė taikoma klimato krizei, o tai nuvilnija per nacionalinius teismus, teisėkūros procesus ir viešas diskusijas“, – tikino jis.
„Jos nepriverčia valstybių imtis veiksmų, tačiau joms parodo, kokia yra teisės pozicija ir kuria kryptimi jos turėtų judėti“, – dėstė A. Raine‘as.
