1 nuotr.Vengrija, Slovakija ir Čekija nedalyvaus Ukrainos finansavime pagal naują Europos Sąjungos kredito paramos mechanizmą, dėl kurio ES lyderiai susitarė Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime.
Apie tai socialiniame tinkle paskelbė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas.
„Vengrija, Slovakija ir Čekija nusprendė neprisidėti prie šio proceso. Taip padarę, mes apsaugojome savo vaikus ir anūkus nuo 90 mlrd. eurų paskolos naštos“, – komentuodamas Europos Vadovų Tarybos sprendimą pareiškė V. Orbánas.
Pasak jo, Budapešto nuomone, dalyvavimas tokiame mechanizme Vengrijai sukeltų didelę finansinę naštą.
Pasak agentūros APA, viršūnių susitikime susitarta Ukrainai suteikti 90 mlrd. eurų beprocentinę paskolą, kad šalis galėtų per ateinančius dvejus metus padengti savo neatidėliotinus finansinius poreikius. Šias lėšas planuojama surinkti finansų rinkose pagal ES bendrojo biudžeto garantiją.
„Tačiau Vengrija, Čekija ir Slovakija sugebėjo išvengti dalyvavimo padengiant išlaidas“, – taip pat pažymi agentūra.
Tuo pačiu metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas po viršūnių susitikimo pabrėžė, kad, jei Rusija nesumokės kompensacijos Ukrainai, Europos Sąjunga pasilieka teisę ateityje panaudoti įšaldytą Rusijos valstybės turtą paskolai grąžinti. Jo nuomone, toks požiūris turėtų atitikti tarptautinę teisę.
Pirmiau ES svarstė galimybę tiesiogiai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą suteikiant vadinamąją reparacijų paskolą, tačiau šiam planui paprieštaravo keletas šalių. Visų pirma, Belgijos vyriausybė baiminosi, kad toks sprendimas galėtų būti laikomas neteisėtu turto nusavinimu, išprovokuoti Rusijos atsakomąsias priemones prieš Europos asmenis ir įmones bei pakenkti tarptautinių investuotojų pasitikėjimui Europos finansų rinka, ypač bendrove „Euroclear“, kuri valdo didžiąją dalį šio turto ir Belgijai neša dideles mokesčių pajamas.
Pasak agentūros APA, nors Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris buvo pasirengęs sutikti su sąlyga, kad bus įdiegtas išsamus ir neribotos trukmės rizikos apsaugos mechanizmas, diplomatų teigimu, tokioms garantijoms nepritarė Prancūzija ir Italija, kurios nebuvo pasirengusios skirti tam reikalingų išteklių.
Kaip pranešama, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa sakė, kad ES lyderiai susitarė dėl sprendimo 2026-2027 m. Ukrainai skirti pagalbos už 90 mlrd. eurų.
