1 nuotr.Taivanas devynias iš pastarųjų 10 dienų netoli savo krantų neužfiksavo nė vieno Kinijos karinio lėktuvo, todėl ekspertai ėmė spėlioti, kas galėjo lemti tokį smarkų karinių orlaivių skrydžių skaičiaus sumažėjimą.
Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis ir grasina jėga perimti salos kontrolę.
Pastaraisiais metais Pekinas ėmė daryti dar didesnį karinį spaudimą Taivanui, aplink salą beveik kasdien dislokuodamas naikintuvus ir karo laivus.
Tačiau, naujienų agentūros AFP skaičiavimais, grindžiamais Taipėjaus gynybos ministerijos kasdien skelbiamais duomenimis, nuo vasario 28 d. per vieną parą netoli Taivano buvo užfiksuoti vos du Kinijos orlaiviai.
Tuo tarpu per tą patį praėjusių metų laikotarpį netoli salos pastebėti 86 kariniai lėktuvai.
Tai ilgiausias laikotarpis, kuriuo nebuvo aptikta kinų karinių orlaivių, nuo 2024 m., kai AFP pradėjo registruoti šiuos duomenis.
Per pastarąsias 10 dienų aplink salą kasdien buvo pastebima vidutiniškai šeši Kinijos karo laivai – tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.
Kinijos karinių pajėgų orlaivių skrydžiai aplink Taivaną sausio ir vasario mėnesiais taip pat sumažėjo apie 42 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o karinių laivų skaičius buvo apie 4,5 proc. mažesnis nei prieš metus.
Ekspertai ėmė spėlioti, kas galėjo lemti tokį staigų dislokuojamų Kinijos orlaivių skaičiaus sumažėjimą, o priežastys gali būti įvairios – nuo Kinijoje vykstančio metinio politinio susirinkimo – vadinamųjų „dviejų sesijų“, – iki neseniai karinėse pajėgose įvykusių valymų.
Kitos priežastys gali būti šį mėnesį numatyta JAV prezidento Donaldo Trumpo kelionė į Pekiną, kur jis susitiks su savo kolega iš Kinijos Xi Jinpingu, bei konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
„Nesitikėjau, kad man teks nerimauti dėl to, kad Kinijos liaudies išlaisvinimo armija nevykdys operacijų aplink Taivaną, tačiau racionalaus paaiškinimo nebuvimas kelia nerimą“, – platformoje „Substack“ publikuotame straipsnyje rašė Singapūro Nanjango technologijos universiteto S. Rajaratnamo tarptautinių studijų mokyklos vyresnysis mokslo darbuotojas Drew Thompsonas.
Kitas ilgametis Kinijos kariuomenės stebėtojas naujienų agentūrai AFP teigė, kad „visiškai neaišku, kaip tai vertinti“.
„Tas dalykas mane glumina“, – sakė jis.
„Reikšmingas pertrūkis“
Analitikos svetainės „PLATracker“ atstovas Benas Lewisas sakė, kad tai „aiškiai yra reikšmingas įprastinių veiksmų pertrūkis“.
„Kuo ilgiau tęsis veiksmų pertrauka, tuo labiau nerimausiu dėl platesnių pasekmių, tačiau nematau jokių požymių, kad Kinija ruoštųsi kokiems nors dideliems kariniams veiksmams“, – naujienų agentūrai AFP sakė B. Lewisas.
Taipėjaus Nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto karinis ekspertas Su Tzu-yunas spėjo, kad Pekinas gali bandyti „susilpninti visuomenės paramą“ Taivano planams didinti gynybos išlaidas.
Taivano prezidentas Lai Ching-te pasiūlė, kad jo vyriausybė per aštuonerius metus gynybai papildomai skirtų 40 mlrd. JAV dolerių, tačiau šis planas sulaukė stipraus pasipriešinimo opozicijos kontroliuojamame parlamente.
Tuo tarpu kitų analitikų sumažėjęs orlaivių aktyvumas nestebina.
„Kasmet, kai vyksta „dvi sesijos“, neteisėtų LIA (Liaudies išlaisvinimo armijos – ELTA) skrydžių Taivano ADIZ (oro gynybos identifikavimo zonoje – ELTA) skaičius sumažėja iki nulio arba beveik iki nulio“, – rašė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro „China Power Project“ direktoriaus pavaduotojas ir mokslinis darbuotojas Brianas Hartas.
„Jei šis modelis išliks ir pasibaigus dviem sesijoms, tai būtų neįprasta. Tačiau nemanau, kad kol kas yra kokių nors neįprastų požymių.“
Vienas Taivano saugumo pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Pekinas gali bandyti „sukurti klaidingą įspūdį, kad Kinija kelia Taivanui mažesnę grėsmę, kad apgautų JAV ir priverstų jas sumažinti paramą Taivano saugumui“.
JAV oficialių diplomatinių santykių su Taivanu nepalaiko, tačiau Vašingtonas yra svarbiausias Taipėjaus rėmėjas ir didžiausias jo ginklų tiekėjas.
„Prarasti budrumo negalime“, – sakė pareigūnas.
