respublika.lt
 

Naujų raudonųjų linijų braižymo metasnuotraukos (22)

2019 spalio mėn. 27 d. 12:45:02
Ričardas ČEKUTIS

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

×
nuotr. 24 nuotr.
Sirijos klausimu Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. EPA-Eltos nuotr.

 

- Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) jam būdingu stiliumi pakomentavo Amerikos karių patraukimo iš Sirijos reikalus - prezidento nuomone, daugybė karų, kuriuos kariavo amerikiečiai Artimuosiuose Rytuose, kainavo milijardus, tačiau nė kiek nepagerino šio regiono saugumo reikalų, o už paskutinę karinę avantiūrą regione yra atsakingas Barakas Obama (Barack Obama), kuris be jokio reikalo čia įsivėlė... Ar tokie pamąstymai reiškia, kad nuo šiol Jungtinės Valstijos nesivels į jokius karus ir karinių konfliktų pasaulyje bus mažiau?

- Kaltinti B.Obamą yra D.Trampo kalbėjimo stilius, nors B.Obamos nuodėmės tikrai daugeliu atvejų yra neabejotinos... Žvelgdamas į pastaruosius 60 metų, aš neatsimenu tokio laikotarpio, kad Jungtinės Valstijos nebūtų kur nors kariavusios. Manyti, kad nuo šiol viskas taip paprastai bus nutraukta ir D.Trampas visus karus mikliai užbaigs, žinoma, niekam nederėtų. Manau, jog dauguma Jungtinių Valstijų kariaujamų karų yra anaiptol ne politiniai karai, t.y. kilę ne dėl politinių priežasčių. Tai karai, už kurių stovi stambiosios finansinės-ekonominės grupuotės ir atitinkami jų interesai. O visi Artimųjų Rytų karai, žinoma, pirmiausia yra karai dėl energetinių išteklių, dėl jų tranzito. Todėl manyti, kad JAV iš jų gali pasitraukti, neprarandant dominavimo ir lyderystės pasaulyje, būtų pernelyg naivu - amerikiečiai to sau tiesiog negali leisti. Taigi, jeigu D.Trampas sako, kad JAV grįžta į tą lygį, kuriame buvo dar iki Pirmojo pasaulinio karo, t.y. šalimi, suinteresuota rinkomis tik Amerikos kontinente - tuomet maloniai prašom... Tik kas tikrovėje to nori? Tuo metu mums tokia perspektyva nieko gera nežada, nes šiuo momentu NATO bloke turime vienintelį sąjungininką, kurio potencialu galėtume pasikliauti saugumo srityje.

- Tikriausiai, už tokias kalbeles ir JAV karinis-pramoninis kompleksas D.Trampo nepaglostys? Juk vėl artėja rinkimai...

- Manyti, kad D.Trampas visada daro tai, ką sako, nereikėtų, o žmonės, dirbantys kariniame-pramoniniame komplekse, yra pragmatikai ir jie pirmiausia žiūrės, kokie realūs veiksmai eina po tokių žodžių... Žinoma, D.Trampas skaičiuoja pinigus, tačiau jis labiausiai moka skaičiuoti savo, o ne JAV iždo, pinigus...

- Tuo metu paskelbta, kad Sirijos klausimu rusai susitarė su turkais, suorganizavo bendrą „saugumo zoną“, į kurią turkai dabar galės nugabenti visus sirų pabėgėlius. Na, o kai kurie kovotojai jau liaupsina Vladimirą Putiną, kuris, pasirodo, yra labai geras žmogus, besirūpinantis visų kenčiančių kurdų ir kitų regiono gyventojų saugumu... Viskas idealu? Problema išspręsta?

- Aš dar nesakau, kad D.Trampas yra V.Putino agentas, bet tai, kad Jungtinių Valstijų pozicijos Sirijoje apleidžiamos ir kad leidžiama ten įsigalėti rusų interesams, yra daugiau negu akivaizdu... Na, o kad vienas kurdų lyderis pasako, jog V.Putinas yra labai geras žmogus, nereiškia, kad taip galvoja visi kurdai. Bet, žinoma, šis pasjansas yra sudėstytas pagal Rusijos scenarijų ir žaidimas Jungtinėms Valstijoms čia praktiškai užsidaro.

- Amerikiečiai kaip tik atšaukė sankcijas Turkijai, kurios buvo įvestos dėl jų operacijos prieš kurdus. Vadinasi, JAV administracija su viskuo, kas ten vyksta, sutinka ir visiems turkų veiksmams pritaria?

- Reikia sutikti, jog nuo pat pradžių egzistavo tam tikras D.Trampo susitarimas su Redžepu Tajipu Erdoganu (Recep Taiyyp Erdogan) dėl 30 km pločio apsauginės zonos kūrimo. R.T.Erdoganui pradėjus karinę operaciją, D.Trampas ir toliau mėtė tviterines žinutes, kad jis jokiu būdu neperžengtų nustatytų raudonųjų linijų. R.T.Erdoganas jų ir neperžengė. Čia matome tipišką limituoto karo koncepciją, žinant iki kur galima eiti - turkai tokiu būdu išsprendė savo klausimus ir darniai pasitraukė. Tai jiems leido neprarasti „veido“, sunkiai kovojant su patyrusio priešininko kariuomene, be to, tai sumažino ir civilių gyventojų žūčių skaičių - žodžiu, visi čia išsprendė savo klausimus. R.T.Erdoganas išsprendė savo vidines psichologines ir įvaizdžio problemas, nes jis gavo didžiulį visuomenės pritarimą tokiems savo žingsniams. Rusija pasireiškė „gelbėtojo“ pavidalu, o Jungtinės Valstijos prarado „veidą“, palikdamos sąjungininkus vienus - vaizdelis man ne pats gražiausias, bet nieko padaryti čia negalima. Juk, kaip sako R.T.Erdoganas, mes, Turkija, esame NATO narė, o ne kurdai, nebent kažkas galvoja, kad kurdų teroristai jau priimti į NATO... Taigi, tokia dvigubų standartų politika „atnešė tokius vaisius“ ir tai reikia pripažinti.

- Greta šių paminėtų žaidėjų dar yra Izraelis, kuris neturėtų pernelyg džiaugtis tokia konflikto baigtimi?

- Izraeliečiai puikiai supranta, kad nestabilumas ir nesaugumas tik didėja. Jungtinės Valstijos faktiškai išstumtos iš Sirijos, nors dalį kontingento amerikiečiai, be abejonės, dar kuriam laikui paliks, tačiau geopolitiniu faktoriumi ten jie jau nebus. Rusai ir iraniečiai ten stabilizuos situaciją, o tai grės Izraeliui naujais išpuoliais, kadangi tokia yra ilgametė Irano politika. Tą patį galima pasakyti ir apie Siriją, kuri sustiprės ir su kuria Izraelis net nėra pasirašęs jokios taikos sutarties. Tai yra seni priešai, tokiais jie ir liks. Taigi, tenka šiuo atveju kalbėti apie Izraelio nesaugumo didėjimą, todėl žydai tikrai nesidžiaugia susidariusia padėtimi.

- Užmeskime akį į vis besitęsiančias Didžiosios Britanijos kančias. Jau prasidėjo kalbos ir apie priešlaikinius rinkimus, kurie esą galėtų ten kažką pakeisti. Kokias matote pokyčių perspektyvas? Ar ir toliau nebus jokio aiškumo?

- Manyčiau, kad nieko kito ir nebus palikta Borisui Džonsonui (Boris Johnson) šioje situacijoje. Klerkų ir administracijos aparato pasipriešinimas ten yra milžiniškas. Ši situacija mums rodo, kas iš tikrųjų valdo Britaniją. Ir tai jau nėra politikų ar visuomenės sprendimai - tai yra aparato sprendimai. Netgi klausimas, kuris jau atrodė gali būti šiaip ne taip išspręstas, toliau yra tąsomas. Aš tik dar kartą pasidžiaugsiu mūsų prognozių tikslumu, iškart po referendumo dėl „Brexit“. Mes tuomet prognozavome, kad tai yra ilgalaikė bala ir čia nieko niekas nepadarys. Tos prognozės buvo paremtos man žinomomis nuostatomis, kurios plito Britanijos diplomatiniuose sluoksniuose, politiniame aparate, tarp kariškių ir pan. Taigi, visuomenės ir didžiosios dalies politikų, turinčių valdžią savo rankose, valia, pasirodo, esanti niekinė... Todėl dabar išdrįsiu prognozuoti štai ką: pamatysime ir naujus rinkimus, ir naują referendumą.

- Šiuo klausimu nelabai sutaria ir ES šalys. Antai daugelis pritaria, kad reikėtų atidėti „Brexit“ ilgesniam laikui, kad britai galėtų tinkamai pasirengti ar suorganizuoti rinkimus, bet štai prancūzai kategoriškai tam prieštarauja ir sutinka atidėti tik labai trumpam laikui. Kokie čia prancūzų interesai? Ką jie iš to laimi?


- Mes esame sakę, kad „Brexit“ nėra vien britų apsisprendimas. Iš esmės tai europinių valstybių, t.y. Vokietijos ir Prancūzijos, politikos rezultatas - jiems nebuvo palikta kitos išeities - tiesiog tradicinis salos gyventojų gyvenimo būdas buvo atakuotas, kaip ir britų imperinės ambicijos. Jie buvo priversti priimti šiuos sprendimus referendumo keliu ne todėl, kad Europos Sąjunga ar buvimas joje jiems būtų nepriimtinas, o todėl, kad ES dominuojančių valstybių sprendimai jiems tapo nepriimtini. Štai kur esmė. Dabar nuosekliai mažinamos visos įmanomos Britanijos įtakos, nes šalis yra įsivėlusi į savo vidinių problemų sprendimą. Šiandien Didžioji Britanija niekaip nesprendžia jokių kitų klausimų, išskyrus su „Brexit“ susijusių apsunkinto virškinimo problemų - kaip sakė Napoleonas, net didelė galia miršta nuo nevirškinimo. Tą dabar ir matome anapus Lamanšo...

- O tuo metu Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka davė nurodymus savo Gynybos ministerijai parengti adekvatų atsaką Lietuvoje dislokuojamiems amerikiečių tankams. Koks tai gali būti atsakas? Kodėl mes taip išgąsdinome kaimynus amerikietiškais tankais?

- Manau, kad šiuo atveju A.Lukašenka yra labiau išsigandęs rusų reakcijos, nes rusai išnaudos šį NATO pajėgų atsiradimą Lietuvoje argumentu, kad dabar jau jiems tikrai yra reikalinga karinė bazė Baltarusijoje. Mano draugai Baltarusijoje dėl to taip pat keikiasi susiriesdami ir klausdami, ar pas jus niekas nesuprato, kad atidavėte tokį argumentą tiesiai V.Putinui į rankas? Man tenka apgailestaujant sakyti, kad gali būti, jog kaip tik labai gerai tai suprato - tiesiog šitie tankai yra tam tikro susitarimo, kur brėžiama nauja raudona linija, rezultatas. Kitaip tariant, sąmoningai duodami argumentai V.Putinui dėl karinės bazės Baltarusijoje. Jeigu aš čia esu teisus, tai nieko gera nežada ir ukrainiečiams. O ne tokioje jau tolimoje ateityje, tai nieko gero nežada ir mums, nes vieną gražią dieną mes galime išgirsti iš kokio nors Trampo (nebūtinai Donaldo), kad Antrojo pasaulinio karo metu „jūs buvote ne mūsų pusėje...“. Ypač Latvijoje, demonstruojančioje savo legionierius, būtų čia apie ką pamąstyti... Tie keli tankai, iš esmės niekaip nesprendžiantys mūsų saugumo problemų, šiuo momentu yra rimtas argumentas V.Putinui derybose su A.Lukašenka.

- Katalonijoje vėl atsinaujino protestai. Formalus pretekstas - ispanų teismo nuosprendžiai Katalonijos nepriklausomybės šalininkams. Ar pastebite kokių nors kitų priežasčių, keliančių sumaištį šiame regione?

- Manau, šis klausimas kaip nebuvo, taip ir nebus išspręstas artimiausiu metu. Manau, jog atvirkščiai - greitai išgirsime ir apie baskus, ir apie Veneto regiono problemas Šiaurės Italijoje... Iš esmės nieko naujo čia nevyksta - yra aiškus ES formuojančių valstybių Prancūzijos ir Vokietijos suinteresuotumas silpninti kitus partnerius, verčiant juos tam tikrais regionais. Į mus šiuo atveju nekreipiamas joks dėmesys - mes jau seniai esame paversti regionu su švediškų bankų kvapeliu, todėl čia niekam stengtis nereikia. Bet štai duoti per nosį italams, kurie pernelyg susikoncentravę į savo vidinius klausimus, taip pat duoti per nosį ispanams, kurie turi seną europinių įtakų tradiciją ir kurie nenori šios praeities atsisakyti, būtinai reikia ir tai yra daroma pakankami efektyviai. O visi kiti nėra ko nors verti arba kaip mes paklūsta didiesiems be jokių pastangų.

- Šiuo metu didžiuliai neramumai vyksta ir beveik visoje Lotynų Amerikoje: Čilėje šimtatūkstantinės demonstracijos su vis didėjančiu aukų skaičiumi, Bolivijoje masiniai protestai prieš rinkimų klastojimą, neseniai praūžė neramumai Ekvadore, nestabili padėtis Kolumbijoje, o apie Venesuelą net sakyti neverta, net palyginti ramioje Brazilijoje prezidentas šią savaitę davė nurodymą kariuomenei ruoštis galimiems neramumas... Kas vyksta? Ar visi šie įvykiai - tik sutapimas, ar kažkieno kruopščiai režisuojami?

- Manyti, jog tai yra tik jų krizė, nereikėtų... Manau, jog pasaulis juda naujos, ko gero, labai didelės, finansinės krizės link ir visos šitos valstybės, turėdamos gana nestabilias ekonomikas, pajunta tos krizės dvelksmą pirmiausia. Kitas dalykas, jeigu aš esu teisus, jog brėžiamos naujos raudonos įtakų linijos pasaulyje, tai visos šios krizės, kurios siautėja Lotynų Amerikos šalyse, yra labai puikus metas susistatyti savo įtakos mechanizmus dabar protestuojančių valstybių teritorijose. Manau, kad Venesuela ir Nikaragva išlieka pakankamai prorusiškomis teritorijomis ir artimiausiu metu čia pokyčių nematysime, o daugelis kitų Lotynų Amerikos valstybių tik sustiprins savo ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ką darote su nenešiojamais drabužiais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +5 C

+1 +2 C

 

-1  -2 C

+6 +8 C

+2 +3 C

 

0  C

3-4 m/s

5-6 m/s

 

6 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1077 PLN - 4.2877
RUB - 70.6272 CHF - 1.0979
GBP - 0.8557 NOK - 10.0853