1 nuotr.Europos Komisija neatmeta galimybės imtis teisinių priemonių prieš tris valstybes, kurios vienašališkai uždraudė prekių iš Ukrainos importą. Lenkija, Vengrija ir Slovakija atvirai priešinasi pastangoms perkrauti prekybos santykius su Ukraina, įsigaliojus atnaujintam jos ir ES prekybos susitarimui. Trijų valstybių taikomi draudimai įvežti ukrainietiškus grūdus ir kitus žemės ūkio produktus pažeidžia ES bendrosios rinkos taisykles, kurios neleidžia sudaryti nacionalinių kliūčių prekybai, praneša „Politico“.
ES valstybės narės atnaujintam prekybos susitarimui su Ukraina pritarė 2025 m. spalio 13 d. Jis pakeitė laikiną prekybos liberalizavimą, kurio imtasi po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą. Naujasis susitarimas užtikrina stabilesnį teisinį pagrindą Ukrainos eksportui ir numato saugiklius Europos ūkininkams.
Europos Komisijos (EK) atstovo spaudai pavaduotojas Olofas Gillas teigia, kad EK suintensyvins kontaktus su valstybėmis, kurios taiko apribojimus ukrainietiškų prekių importui. Paklaustas, ar EK atmetė galimybę pradėti procedūras dėl pažeidimų, O. Gillas sakė, kad svarstomos visos galimybės.
Briuselis vengė imtis veiksmų nuo tada, kai šalys įvedė ukrainietiškų produktų importo draudimą 2023 m. ES tikėjosi, kad atnaujinus prekybos sutartį draudimai nebeteks prasmės. Apie derybų procesą žinantys pareigūnai sako, kad šiuo atveju politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Jeigu būtų imtasi teisinių priemonių prieš Lenkiją, santykiai su proeuropietiška premjero Donaldo Tusko vyriausybe galėtų pablogėti. Tačiau imantis veiksmų tik prieš Vengriją ir Slovakiją galėtų pasirodyti, kad taikomi dvigubi standartai.
Lenkijos žemės ūkio ministerija anksčiau šią savaitę leidiniui „Politico“ teigė, kad nauja ES ir Ukrainos prekybos sutartis nereiškia, jog Lenkijos taikomi apribojimai automatiškai nustoja galioti, todėl jie bus taikomi ir toliau.
„TVP World“ pranešė, kad Lenkijos vyriausybė, vadovaujama centristo premjero D. Tusko, susiduria su lenkų ūkininkų ir šalies konservatyvių politikų daromu spaudimu. Pastarieji teigia, kad Lenkijai kyla grėsmė tapti mažiau konkurencinga, jeigu ją užplūs importuojami pigūs ar galimai žalingi žemės ūkio produktai.
Šiais metais lenkų ūkininkai rengė protestus Varšuvoje ir blokavo sienos kirtimo punktus su Ukraina, prieštaraudami žemės ūkio produktų importui iš Ukrainos ir ES laisvosios prekybos susitarimui su Mercosur, Pietų Amerikos muitų sąjunga, į kurią įeina ir Brazilija su Argentina.
Vengrijos žemės ūkio ministras Istvanas Nagy taip pat pareiškė, kad jo šalis taikys nacionalinius apribojimus ir kaltino Briuselį prioritetu laikant Ukrainos interesus.
Slovakijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Richardas Takačas mano, kad naujojoje sutartyje numatyti saugikliai yra nepakankami tam, kad būtų apsaugoti vietiniai gamintojai, užsimindamas, jog Bratislava ketina toliau taikyti apribojimus.
Kaip anksčiau pranešė žiniasklaida, 2025 m. spalio 29 d. oficialiai įsigaliojo Ukrainos ir ES abipusės prekybos muitų tarifų pakeitimai, žymintys naują dvišalio ekonominio bendradarbiavimo etapą. Kvotos įvairiems ukrainietiškiems maisto produktams padidintos nuo 2 iki 6–7 kartų.
