1 nuotr.Jungtinės Valstijos nebegali vaidinti lyderio vaidmens derybose dėl taikos Ukrainoje, nes šiuo metu beveik nemoka už Kijevui tiekiamus ginklus, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikroskis (Radoslaw Sikorski). Jo žodžius cituoja „The Guardian".
Pasak jo, Europai turėtų būti suteikta vieta prie derybų stalo, nes jai tenka didžiausia konflikto pasekmių našta.
R.Sikorskis mano, kad anksčiau buvo visiškai natūralu, jog pagrindinį vaidmenį derybose vaidino Jungtinės Valstijos, nes būtent jos teikė didžiąją dalį karinės pagalbos ir naudojo strateginę žvalgybą Kijevo naudai.
Tačiau pernai situacija pasikeitė ir Vašingtono išlaidos priartėjo prie nulio.
„Jeigu mes mokame, jeigu tai turės įtakos ne tik Ukrainos, bet ir mūsų saugumui, tuomet nusipelnėme sėsti prie derybų stalo, nes šio karo baigtis paveiks ir mus", - pabrėžė R.Sikorskis.
Kitas trišalių derybų dėl Ukrainos raundas vyks vasario 17-18 dienomis Ženevoje.
Europiečių ten nebus, patikino Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
Anksčiau Pekinas džiaugėsi tuo, kad Europa įsidrąsino atnaujinti dialogą su Rusija.
„Europa neturėtų būti meniu, bet turėtų būti prie derybų stalo", - akcentavo Kinijos užsienio reikalų ministras Vanas I (Wang Yi).
Jis paragino Europos šalis pateikti savo planą, kaip išspręsti konfliktą Ukrainoje.
Vasario 13 d. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pareiškė, jog kalbant apie Europos saugumo architektūrą ir ateitį, ES privalo būti prie derybų stalo.
Jis taip pat pakartojo norą sukurti skaidrų ryšių su Rusija kanalą. Nuo praėjusių metų gruodžio E.Makronas jau kelis kartus darė panašius pareiškimus, tačiau tuo pat metu nepamiršo ir sankcijų temos.
Kremliaus nuomone, Europoje susiformavo dvi stovyklos: tie, kurie pasisako už dialogo su Maskva atnaujinimą, ir tie, kurie nepalaiko šios idėjos.
„Tai yra politinis neraštingumas ir trumparegiškumas", - situaciją apibūdino Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
