respublika.lt

Kodėl turime mokėti svetimas skolas? (24)

2020 balandžio 02 12:00:40
Ričardas ČEKUTIS

Eurogrupės prezidentas Marijus Sentenas (Mario Centeno) vakar įspėjo, kad euro zona gali žlugti, jei besivaidijančios šalių vyriausybės neužkas karo kirvio ir nepasieks susitarimo dėl pagalbos plano, kuriuo būtų galima pagelbėti Italijai ir Ispanijai. Turtingesnės euro zonos valstybės nenori įsivesti „koronaobligacijų“ ir vėliau mokėti palūkanas už „kiaurai“ prasiskolinusius pietiečius.

×
nuotr. 4 nuotr.
Eurogrupės prezidentas portugalas Marijus Sentenas naiviai tikisi, kad Šiaurės Europos valstybės apmokės visas pietiečių skolas. EPA-Eltos nuotr.

 

Atsargiai suformuluotą įspėjimą M.Sentenas pateikė besitęsiant 19-os euro zonos narių nesutarimams dėl pagalbos plano, skirto susitvarkyti su koronaviruso pandemijos padariniais Europos ekonomikoje.

Italija ir Ispanija yra smarkiausiai koronaviruso paveiktos šalys visame žemyne, tačiau jos taip pat yra ir labiausiai įsiskolinusios euro zonos valstybės. Joms trūksta finansinės galios, kad galėtų savarankiškai paskatinti savo ekonomikas.

M.Senteno raginimas susivienyti primena sunkiausias euro zonos skolų krizės dienas, kai turtingesnių ir skurdesnių euro zonos valstybių nesutarimai vos nesužlugdė valiutos.

Pirmadienį finansų ministrams išplatintame laiške, kurį matė naujienų agentūra AFP, M.Sentenas teigia, kad nacionaliniams Europos biudžetams gresia „didžiulis sukrėtimas“, mastu panašus į pačią viruso pandemiją.

„Visi neišvengiamai iš šios krizės išbrisime turėdami daug didesnes skolas, - pridūrė Portugalijos finansų ministro pareigas einantis M.Sentenas. - Tačiau tai ir ilgalaikiai to padariniai neturėtų tapti susiskaldymo šaltiniu.“

Po ketvirtadienį įvykusio įtempto ES viršūnių susitikimo finansų ministrams buvo pavesta sukurti atsako į krizę planą. Jie balandžio 7 dieną kalbėsis nuotolinėje vaizdo konferencijoje. M.Sentenas teigė, kad jie iki balandžio 12 dieną vyksiančių šv.Velykų turės pasiekti susitarimą dėl tolesnių veiksmų.

Italija, Ispanija ir septynios kitos šalys pareiškė paramą vadinamosioms „koronaobligacijoms“, kurias sukūrus būtų galima apsaugoti ekonomiškai trapias šalis nuo per didelio įsiskolinimo.

Vokietija ir kitos Šiaurės šalys tokioms obligacijoms nepritaria, teigdamos, kad jos apdovanos tokias šalis, kurios atsisako vykdyti reformas ir nesuveržia biudžeto diržo. Šios šalys nori, kad finansinė pagalba būtų suteikiama iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM).

ESM suteikia paskolas su tam tikromis sąlygomis, tačiau praėjusią savaitę ES viršūnėms nepavyko rasti alternatyvaus sprendimo, Madridui ir Romai nesutikus gauti paramą būtent tokiu būdu.

Atsižvelgdamas į padėties sudėtingumą, M.Sentenas į ministrus kreipėsi atsargiai, nors teigė, kad nėra atmetamas nė vienas iki šiol pasiūlytas pagalbos teikimo variantas.

„Mums reikia ištirti visas galimybes, kaip galime įdiegti jau esamas priemones, tačiau turime išlikti atviri alternatyvų ieškojimui, jei išaiškės, kad pirmi variantai yra netinkami“, - pridūrė jis.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Rolando PAULAUSKO komentaras:

Kadangi visos valstybės dabar vienaip ar kitaip skolinsis, kyla klausimas: koks bus to skolinimosi mechanizmas? Yra du pagrindiniai skolinimosi modeliai. Vieną iš jų siūlo tos valstybės, kurios turi teigiamą užsienio prekybos balansą ir ekonomiškai stovi stipriau, tai pirmiausia Vokietija, Olandija ir Austrija. Jos pasisako už tai, kad kiekviena valstybė skolintųsi pati ir atitinkamai mokėtų palūkanas už kreditą.

Štai čia ir yra „šuva pakastas“... Nes kiekviena ES valstybė turi savo skolinimosi reitingą. Tas reitingas priklauso nuo valstybės ekonominės situacijos. Pavyzdžiui, Vokietija gali skolintis už 1-3 proc., o Lietuva jau už 5-6 proc., na, o kokia nors Graikija - už 7-8 proc. Sutikime, yra didžiulis skirtumas, kai tau reikia sumokėti palūkanų 1 proc., arba kai penkis. Ir yra tam tikra riba, kuomet valstybė tokio skolinimosi jau „nepatraukia“, kaip buvo Graikijos krizės atveju - ji prašė vokiečių juos gelbėti, tie atsakė „skolinkitės patys“, bet graikai už tokius procentus jau skolintis negalėjo...

O kitoje pusėje stovi antrojo modelio šalininkai: Italija, Prancūzija, Ispanija bei Portugalija. Jos nori išleisti tas vadinamąsias „koronaobligacijas“. O tai reiškia, kad visa Europos Sąjunga skolinasi kartu, o paskui tuos pinigus dalinasi. Suprantama, kad vokiečiams yra visiškai aišku, jog dalį Italijos ar Prancūzijos skolos jie patys, tokiu atveju, ir apmokės. Todėl kategoriškai yra prieš tokį modelį.

O dabar pažiūrėkime, kas yra naudinga Lietuvai. Štai mūsų finansų ministras Vilius Šapoka yra prieš tas obligacijas, o prezidentas Gitanas Nausėda - už. Matyt, V.Šapoka yra geresnis ekonomistas, nes jis visiškai teisingai argumentuoja. Lietuva ir taip apie 10 kartų mažiau skolinga (skaičiuojant vienam gyventojui), negu kokia nors Prancūzija arba Italija, tai dabar, jeigu bus išleistos bendros europinės obligacijos, mes mokėsime palūkanas už visas Italijas, Ispanijas, Portugalijas ar Graikijas, kurios nuo seno turi milžiniškų problemų ekonomikoje ir gyvena nuo vienos paskolos iki kitos... Vargšė Lietuvėlė turės mokėti kartu su visa Europa už jų gyvybės palaikymą, - ar mums šito reikia? O tie, kurie pasisako už obligacijas, greičiausiai svaigsta apie „bendrą ir vieningą“ Europą, kurioje nėra žmonių bei kapitalo judėjimo apribojimų... Bet kaip parodė pastarasis mėnuo, kai virusui tereikėjo truputėlį pasiautėti, tai visi grįžo keliasdešimt metų atgal ir dabar kiekvienas kovoja už save, sienos užsidarė, o jokia „vienybe“ ar „bendra rinka“ net nekvepia... Viena, ne pati pavojingiausia, bacila akimirksniu sugriovė visą „svajoklių“ idėją.

Visi ES vadai buvo susibėgę Briuselyje, „susipjovė“ ir išsiskirstė, susitarę vėl apie tai pasikalbėti po poros savaičių. Italai į tai sureagavo itin griežtai. Pavyzdžiui, buvęs Italijos vidaus reikalų ministras Matėjus Salvinis (Mateo Salvini) pasakė, kad ES yra gyvačių lizdas ir reikia iš jos kuo greičiau bėgti. Nes ES net nesugeba ekstremaliomis sąlygomis greitai priimti sprendimų - tai, ką turėjo padaryti šiandien, jie tik po dviejų savaičių svarstys, nors gal jau net nebereikės...

Ir pabaigai labai aktuali įdomybė, kuri pas mus neskelbiama: italai išsileido alternatyvią pinigų sistemą, kuri vadinasi „mini-BOT“. Tai panašu į talonus - tiesiog juridiniams ir fiziniams asmenimis tais „botais“ bus išmokėta dalis valstybinių įsipareigojimų. Kitaip sakant, tie „botai“ tampa mokėjimo priemone, kuri itin smarkiai supykdė Briuselį, manantį, kad tai yra „kasimasis“ po euru. Atsižvelgiant į jau prasidedančią ekonominę krizę italai vis aiškiau kelia pasitraukimo iš euro zonos klausimą. Ši informacija turėtų būti itin aktuali tiems mūsų svajokliams, kuriems atrodė, kad jie įstojo į pasakų sąjungą ir toliau viskas eis kaip per sviestą... Tačiau tai tėra tik gražūs norai, visiškai nepagrįsti realia situacija.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (24)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUMAŽINO: Lietuva per penkerius metus alkoholio suvartojimą sumažino net 17 procentų, tačiau suvartojamo alkoholio kiekis vis dar 2 litrais viršija bendrą Europos vidurkį.
  • KROVINIAI: Klaipėdos uostas per aštuonis šių metų mėnesius perkrovė 29,35 mln. tonų krovinių – 2,9 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.
  • PRODUKCIJA: Per sausio–rugpjūčio mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 17,2 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 17,2%.
  • BAUDA: Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl svetimo „galimybių paso“ panaudojimo kaltu pripažino 49-erių metų Uzbekistano Respublikos pilietį, bei jam skyrė 100 MGL (5000 eurų) baudą.
  • VANDUO: Iki 2022 m. pabaigos „Vilniaus vandenys“ į infrastruktūros plėtrą, atnaujinimą ir veiklos skaitmeninimą ketina investuoti 108,7 mln. eurų.
  • PREZIDENTŪRA: Prezidentas Nausėda kviečia „išlyginti kampus“ santykiuose su Kinija.
  • ATLEIDIMAI: „Maxima“ darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 13 400 liepos mėnesį iki 12 616 rugsėjo 22 dieną.
  • VDU: Rugsėjo 23 – 25 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje vyks jubiliejinė 25-oji žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... “.
  • KAPITALAS: Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui steigiant Baltijos šalių regioninį kapitalo rinkų plėtros fondą, kurio tikslas – didinti Baltijos valstybių mažų ir vidutinių įmonių finansavimo prieinamumą, taip pat plėsti Baltijos šalių kapitalo rinkas.
  • PAŠTAS: Pagrindinė Kauno centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos rekomendacija dėl šio unikalaus pastato išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms – čia įsteigti Architektūros centrą (institutą), vykdantį ir muziejaus funkcijas.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate LRT darbą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +10 C

+8 +13 C

 

+6 +15 C

+9 +14 C

+10 +14 C

 

+14 +15 C

0-10 m/s

0-10 m/s

 

0-10 m/s

       

Nuorodos