Kas nugalės: reformos ar „gyvulių ūkis“?

„Po 16 valandų trukusių diskusijų priartėjome prie susitarimo, bet jo dar nepasiekėme. Sustabdžiau eurogrupės darbą... Tęsime rytoj, ketvirtadienį“, - vakar po virtualios konferencijos pasakojo eurogrupės pirmininkas portugalas Marijus Sentenas (Mario Centeno).

Užvakar prasidėjusi ES finansų ministrų vaizdo konferencija baigėsi tik vakar, Italijai ir Ispanijai prašant steigti solidarumo fondą, į kurį mokėtų Europos partnerės, bendrai skolindamosi pinigus rinkose. Šiam vadinamųjų „koronaobligacijų“ pasiūlymui griežtai nepritaria Vokietija, Nyderlandai ir kitos turtingos šalys, kurios tai laiko įsiskolinusių pietinių valstybių bandymu nesąžiningai pasinaudoti šiaurinių šalių fiskaline disciplina.

Vaizdo pranešime M.Sentenas vakar ragino ES valstybes nares „įsipareigoti priimti didelės apimties ir koordinuotą ekonomikos atsigavimo planą“. „Visi žinome, kad dabar ne laikas įprastoms politikos priemonėms. Turime parodyti savo piliečiams, kad Europa juos saugo“, - aiškino jis, šiauriečiams skeptiškai šypsantis.

Italija ir Ispanija, pritariant M.Senteno gimtajai Portugalijai, vakar toliau ragino leisti vadinamąsias „koronaobligacijas“ ir taip visoms euro zonos šalims bendrai pasiskolinti dešimtis milijardų eurų, reikalingų ekonomikos gelbėjimo priemonėms finansuoti.

Savo ruožtu, Vokietija ir Nyderlandai aiškiai leido suprasti, jog nepakęs, kad jų sąskaita toliau parazituotų tie, kurie nepadarė jokių išvadų iš 2007-2009 m. krizės ir nesiėmė jokių „diržų veržimosi“ priemonių, toliau nuosekliai didindami savo valstybių skolas.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas Valdemaras KATKUS:

Pažvelkime į Šiaurės ir Pietų šalių skolų aritmetiką, lyginant su metiniu valstybės bendruoju vidaus produktu (BVP). Šiaurės bloke Lietuvos skola sudaro 37 proc. BVP, Nyderlandų - 48 proc., o Vokietijos - 58 proc. Pietų bloke: Italijos - 133 proc., Prancūzijos - 99 proc., o Ispanijos - 96 proc. Taigi, Italijos valdžia yra 4 kartus prasiskolinusi daugiau nei Lietuvos...

Turime du skirtingus euro zonos skolų blokus, o šioje diskusijoje kertinis akmuo yra Italija, kurios finansinė padėtis šiuo metu yra laikoma klinikiniu atveju. Svarbiausia taisyklė yra ta, kad visos šalių skolos yra gražinamos iš surenkamų mokesčių, o antra finansų rinkose galiojanti taisyklė yra tokia: jeigu valdžios skolos viršija 100 proc. BVP, manoma, jog tokia valstybė negali sugrąžinti paskolų. Tokiu atveju, reikia, kad arba kiti prisiimtų tos valstybės skolų naštą, arba skola turi būti restruktūrizuojama, t.y. išdėstoma ilgesniam laikui.

Grįžtant į 2009 metus, kai Graikija buvo tokioje situacijoje, kaip dabar yra Italija, tuomet ji buvo paskelbta de facto bankrutavusia ir jai buvo nusiųsta antstolių „trojka“, susidedanti iš Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko atstovų, kurie perėmė Graikijos viešųjų finansų valdymą. O Italija save laiko „išsivysčiusia ekonomika“ ir nenori pripažinti, kad ji jau dabar yra de facto bankrutavusi, todėl visais būdais priešinasi, kad jai nebūtų atsiųsti antstoliai.

Jeigu bus išleidžiamos euro zonos obligacijos (prancūzai siūlo 3 trilijonų eurų vertės), tuomet visos euro zonos valstybės turės rinkti specialius mokesčius, kad galėtų tas paskolas grąžinti. Lietuvoje turės atsirasti nauja mokesčių eilutė ir visi mes turėtume mokėti už tas euroobligacijas, jeigu italai ar prancūzai nesugebėtų jų padengti... O juk tie 133 proc. skolos nuo BVP pas italus atsirado ne dėl viruso - jie juo tik prisidengia ir mėgina šantažuoti kitus.

Todėl tuose dviejuose blokuose egzistuoja pietiniai euroskeptikai, kurie sako, kad mes išeisime iš euro zonos ir yra šiauriniai euroskeptikai (Šiaurės blokui dabar priklauso Vokietija, Nyderlandai, Lietuva, Estija ir Suomija), kurie sako - mėginkite tai padaryti ir jūs visiškai žlugsite.

Bet pažvelkime į dar vieną rodiklį - pensijų pakeičiamumą, t.y. kokią buvusio atlyginimo dalį žmogus gauna pensijos pavidalu. Lietuvoje žmogus gauna 44 proc. atlyginimo, o Italijoje - 91 proc., kas yra didžiausias rodiklis euro zonoje, lenkiantis netgi vokiečius ir olandus... Taigi, italai dabar turi savo politikams ir visiems viešojo sektoriaus biurokratams nurėžti atlyginimus, sumažinti pensijas - visa tai, ką praėjome ir mes.

Taip pat turi sutvarkyti savo bankinį sektorių. Mes per 2009 m. krizę subankrotinome du bankus, žmonės ir įmonės prarado savo pinigus, tuo metu, kai italai iki šiandien sumažino tik 40 proc. blogųjų paskolų portfelį... Pas juos de facto tęsiasi 2009 m. bankinė krizė ir jie nenori nurašinėti indėlių bei bankrotinti faktiškai žlugusių bankų, ką mes darėme Lietuvoje. Taigi, situacija labai prasta, italai negali sugrąžinti skolų, o tas pats gresia ir visiems kitiems Pietų bloko dalyviams - čia ir yra pagrindinis ginčo objektas.

Šiauriečiai siūlo pasinaudoti Europos stabilizavimo mechanizmu. Taip pat Lietuva neprieštarauja, kad būtų įkurtas garantinis fondas, kurį administruotų Europos investicijų bankas, kurio filialą turime savo valstybėje. Taip pat šiauriečiai neprieštarauja 100 mlrd. draudimo fondo nuo nedarbo steigimui. Bet pietiečiai nori daugiau... Ne be reikalo Nyderlandai gana kietai į tai atsakė: padarykite pas save reformas, o ne mąstykite, kaip toliau palaikyti pas jus sukurtą „gyvulių ūkį“...

Nyderlandų pozicija

Prieštaringai vertinamų ES „koronaobligacijų“ išleidimas nepadės pandemijos smarkiausiai paveiktoms valstybėms, o tik sukurs daugiau problemų, vakar pareiškė Nyderlandų finansų ministras Vopkė Hiūkstra (Wopke Hoekstra).

V.Hiūkstros teigimu, jo šalis „buvo ir tebėra nusiteikusi prieš šią idėją... Manome, kad tai sukurs daugiau problemų nei sprendimų ES“.

„Turėtume apmokėti kitų šalių skolas, o tai nėra teisinga“, - rašo jis tviteryje, įvykus euro zonos finansų ministrų susitikimui, kuriame nepavyko pasiekti susitarimo, kaip padėti sunkiai besiverčiančioms ES valstybėms.

Vokietijos pozicija

Tam, kad ES susitvarkytų su koronaviruso krize, užteks esamų priemonių, vakar pareiškė Vokietijos finansų ministras Olafas Šolcas (Olaf Scholz), dar kartą atmesdamas prieštaringai vertinamų „koronaobligacijų“ išleidimo idėją.

Bendrija gali susidoroti su ekonominiais padariniais „taikydama klasikines priemones, tokias kaip Europos biudžetas“, Berlyne kalbėjo O.Šolcas. „Todėl tikiu, kad to užteks susitelkti į šias problemas ir šių veiksmų ėmimosi variantus“, - pridūrė ministras.

Vis dėlto, O.Šolcas sakė, kad Europos finansų ministrai yra „arti“ vienbalsio susitarimo, kuris, pasak ministro, turėtų būti pasiektas „iki Velykų“. Vokietijos finansų ministras teigė, kad dabartiniai svarstomi siūlymai sudaro vieną gelbėjimo paketą, kurio vertė - daugiau nei 500 mlrd. eurų.

Į jį įskaitomas ES finansinės paramos fondo planas - Europos stabilumo mechanizmas (ESM), su kuriuo bus sukuriamos 240 mlrd. eurų vertės skubios kredito linijos smarkiausiai paveiktoms šalims narėms.

Taip pat įskaitomas ir Europos investicijų banko (EIB) valdomas fondas, kuris mobilizuotų apie 200 mlrd. eurų nedidelėms bendrovėms, bei 100 mlrd. eurų suma nacionaliniams nedarbo apsaugos tinklams padėti.