Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.
- Europos Teisingumo Teismas (ETT) eilinį kartą pareiškė, esą Lenkija neteisingai skiria ir prižiūri savo teisėjų korpusą, todėl privalo stabdyti Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausmės tarybos veiklą, kol bus nuspręsta, ar tokia taryba yra pakankamai nepriklausoma nuo politikų... Stebint tokius nuolatinius priekabius, ar jums nesusidaro įspūdis, jog Briuselyje seniai nuspręsta atsikratyti neklusniais ES nariais, paliekant organizacijoje tik nuolankius, su viskuo sutinkančius, vasalus?
- Manau, dar šiek tiek per anksti tokiam teiginiui... Manyčiau, dabar stebime Briuselio bandymus lenkams „sulaužyti stuburą“, o jeigu tai nepavyks, tuomet, žinoma, jie bandys atsiriboti nuo tokių „neklusniųjų“ kaip lenkai ar vengrai. Nes, akivaizdu, nebuvo tikimasi, jog Rytų europiečiai taip tvirtai stovės savo valstybingumo ir suvereniteto pozicijose. Lenkai, be to, demonstruoja pavyzdį, kuriuo užkrečia čekus ir vengrus. Čia dar reikia prisiminti, jog tai yra buvusi ta pati karalystė, o Čekijos riterių sales netgi kadaise puošė mūsų vyčiai... Taigi, mūsų mieli „partneriai“ iš Vakarų bando kalti geležį, kol ji dar karšta, bet akivaizdu, jog jie stipriai pavėlavo.
- Vis dėlto keista, kad tokiu metu, kai siautėja virusas ir netgi kai kurie patys Briuselio veikėjai maldauja vienybės, priimami tokie sprendimai, demonstratyviai niekinantys elementarias suverenios valstybės teises. Nejaugi jie tikisi, kad lenkai nuolankiai atsiprašys ir atsiklaupę ant kelių lauks, kol „teisingus“ teisėjus paskirs Briuselis?
- Manau, jie kuo puikiausiai supranta, kad šis virusas nėra toks baisus, kaip yra rėkiama visais kanalais. Štai ir dabar ateina paskutiniai duomenys iš Italijos, kur stipriai peržiūrėti ir pakoreguoti visi mirtingumo skaičiai, o jie tokie patys, kaip ir Didžiojoje Britanijoje... Darosi aišku, kad visos šitos „saugumo“ priemonės buvo ne tik perteklinės, bet ir smarkiai nukreipiančios visuomenės dėmesį, kuris buvo prikaustytas prie išgalvotų skaičių... Jeigu žvilgtelėsime į Lietuvos situaciją, tai matysime tą patį - visos ligoninės paliktos tik kovai su virusu, o visų kitų savo funkcijų nevykdo ir neaptarnauja kitų pacientų. Visoje Europoje - tas pat. Todėl dar kartą akcentuoju - virusas šiuo atveju suvaidino visiškai kitą vaidmenį, t.y. tam tikros „anties-vilioklės“, kuri pritraukia visų dėmesį. Todėl dabar reikia įdėmiai stebėti, kas po visos šitos bakchanalijos išlįs į paviršių: galbūt kur kas didesni ES narių teisių ir laisvių suvaržymai, galbūt daugiau galios bei centralizuotų mechanizmų atsiras Briuselyje, galbūt pasikeis finansinė politika... Į šiuos klausimus dar nėra atsakymų.
- Štai ir pakalbėkime apie finansinę politiką, juolab kad kaip tik šią savaitę buvo sušauktas skubus ES finansų ministrų virtualus posėdis, kuriame vėl mėginta „gelbėti Europą“, tačiau dėl nieko susitarti nepavyko. Nes Šiaurės šalys nenori vadinamųjų „koronaobligacijų“, kadangi supranta, jog turės sumokėti visas palūkanas už nuolat kiaurai prasiskolinusius „manjanos“ specialistus iš pietų. O štai euro zonos vadas portugalas Marijas Sentenas (Mario Centeno) vis mėgina šiauriečiams išsukioti rankas ir priversti juos susimokėti, ypač už faktiškai bankrutavusius italus, kurių skola ir taip jau siekia 133 proc. BVP. Taigi, kaip šis „gelbėjimas“ atrodo iš šalies?
- Žinoma, „koronaobligacijos“ čia nieko neišgelbės, tik šiek tiek atidės krachą. ES vadovybė ir visi vadinamieji finansiniai autoritetai šią skolų situaciją matė ir anksčiau - tiek su Italijos, tiek su Prancūzijos ekonomika ir be jokio viruso nieko gero nebuvo... Tas nuolatinis rimtų sprendimų atidėliojimas iki tol, kai toliau tęsti jau negalima, tampa liūdna Europos politikos tradicija. Jie dabar svajoja atidėti krizę, tačiau čia lygiai tas pat, kaip ir su karantinu - tu negali karantinu išspręsti paties viruso problemos, tačiau gali šiek tiek atidėti jo pagrindinį proveržį. Na, gerai, tarkime jie susitars ir kokiems metams ar dviem atidės Italijos žlugimą. O ką daryti toliau? Graikai išpardavė kinams salas ir uostus. Ką turi parduoti italai? Gal kinai iš jų nusipirks Panteoną ar Romos Koliziejų? Čia yra juokai, bet klausimas - kur kas rimtesnis: ką daryti toliau? Nes tęsiant šitas ekonomines nesąmones lėšos, gautos už „koronaobligacijas“ greitai baigsis, o po 5 metų visi bus vėl ten pat. Kiekvienas į šį klausimą mėgina atsakyti savarankiškai. Antai Ispanijoje jau svarstoma kiekvienam piliečiui mokėti bazines išmokas - kiekvieną mėnesį nustatytą sumą pinigų sumokėtų visiems žmogeliams tik už tai, kad jie gimė šiame pasaulyje... O į klausimą - iš kur tie pinigai bus paimti - visiškai rimtai atsakoma, kad yra turtingų žmonių ir jiems būtų labai sveika pasidalinti su neturtingaisiais... Tuomet neturtingieji toliau pirktų dešrą, kurią gamina turtingieji, ir tokiu būdu turtingieji kompensuotų savo netektis. Kadangi ES šalyse svarstomi tokie projektai, kurie tik Berniui Sandersui (Bernie Sanders) gali padaryti įspūdį, todėl galimas daiktas, kad vienu iš koronaviruso isterijos priežasčių ir buvo panašių projektų įgyvendinimo klausimas...
- Bet būtent čia ir eina ta didžioji Europos skirtis: vienoje pusėje ant sofų guli „manjanos“ specialistai, kurie kiauras dienas suka galvas, kur čia dar prasimanyti pinigų į skolą, kurios vis tiek nereikės atiduoti, o kitoje - dirbantys, bet dalintis nenorintys, šiauriečiai. Kaip suderinti tokius skirtingus interesus? Juk šiauriečiai po 2009 metų krizės apsikarpė savo biudžetus bei apetitus, net kelis bankus subankrotino, o pietiečiai toliau lėbavo į skolą: štai italai iki šiol moka pensijas, siekiančias 91 proc. atlyginimo, ko negali sau leisti netgi vokiečiai ar olandai...
- Teisybės čia ieškoti nevertėtų... Supraskime labai aiškiai: ES vadovybė, kaip pagrindinis šių procesų reguliatorius, kaip tik ir neatlieka savo funkcijos. Lygiai tas pat buvo ir su graikais, kuriems vokiečiai pardavinėjo korupciniais pagrindais jiems visiškai nereikalingus povandeninius laivus, kai buvo užsimerkiama į labai keistą graikų ekonomiką - visą laiką jiems buvo duodami pinigai, kol pagaliau krizė įsisiautėjo taip, kad iškilo klausimas dėl jų tolimesnio buvimo Europos Sąjungoje. Na, ką gi, tada vėl buvo duoti pinigai, puikiai suvokiant, jog eilėje stovi ir italai, ir prancūzai, ir ispanai... Čia ta pati situacija, kuri iš esmės sprogdina ES kaip tokią į bendrus standartus orientuotų valstybių visumą. Šiuo atveju mes turime galvoti apie savo situaciją - kol dar įmanoma kažką išpešti iš šitos nesąmonės, žinoma, tą reikia mėginti daryti, bet toliau reikia labai efektyviai ruoštis mūsų suvereniteto atgavimui ir išsiaiškinti, ar dar yra kažkiek išlikę litų, kurie buvo išimti iš apyvartos, ar teks spausdinti naujus...
- Tiesą sakant, visos ES valstybės vis rimčiau svarsto tokius scenarijus, o italai tą jau daro atvirai, spausdindamiesi talonus...
- Mes neseniai juokavome, kad juos konsultuoja Vagnorius, bet jeigu jis pernelyg brangus, tai jie gali kreiptis į baltarusius dėl jų „zuikučių“...
- Kadangi užsiminėte apie Bernį Sandersą, turiu pranešti, kad šis JAV kairiųjų stabukas atsisakė balotiruotis į prezidentus, užleisdamas kelią Džo Baidenui (Joe Biden). Ar Donaldui Trampui dėl to bus sunkiau ar lengviau laimėti?
- Dž.Baidenas yra vienintelis D.Trampo konkurentas šioje situacijoje. Todėl galima gana drąsiai prognozuoti, jog šiuos rinkimus jau dabar laimėjo D.Trampas. Milžiniškas skeletų skaičius Dž.Baideno spintoje plius jo sūnelio ir jo gausių giminaičių skeletai, išbarstyti dar daugiau spintų, neleidžia tuo abejoti... Šiandien jau Jungtinių Valstijų spauda mirga marga istorijomis apie D.Baideno giminaičius, kurie tapo milijonieriais jo buvimo viceprezidentu laikotarpiu. Spauda traukia į dienos šviesą ir jo sūnelio reikalus, ypač pusantro milijardo dolerių, gautų iš Kinijos, ir atstovaujant kinų interesams. O ką jau kalbėti apie gerai žinomą skandalą Ukrainoje ir Dž.Baideno reikalavimą ukrainiečiams pašalinti iš posto generalinį prokurorą, kuris labai jau lindo prie jo mylimo sūnelio finansinių reikalų... Visa tai pasipils dideliu srautu ir rinkimų kampanijos metu, o D.Trampas, žinoma, „nevynios žodelių į vatą“... Dž.Baidenas ir taip sunkiai išlemenantis žodį bei prastai susigaudantis, kurioje vietoje ir ką jis šneka, tiesiog bus pribaigtas...
- O kodėl demokratai nesugeba rasti tinkamesnio kandidato, be skeletų spintose, galinčio rimčiau pasipriešinti D.Trampui?
- Todėl, kad ten yra klaninė partijos struktūra - lygiai tas pat, kaip mūsų „konservatorių“. Įsivaizduokime, jog Dž.Baidenui sėdėdamas valdžioje gerai jautėsi ir pelnėsi ne tik jo giminaičiai... O dabar, atėjus kažkam kitam, tie klausimai vėl kiltų, tačiau senų nuodėmių niekas nepageidauja prisiimti. Todėl demokratams yra geriau, kad ateitų tas pats Dž.Baidenas, kuris neleis kilti rimtam korupcijos skandalui. Bet jie apsirinka - tas skandalas kils bet kokiu atveju, nebent vidiniai korporatyviniai susitarimai paimtų viršų, kaip Lietuvoje, kur visos partijėlės vieningai balsavo už tą patį saugumo vadovą - jis dėl savo „tolerancijos“ tamsiems partijėlių reikalams yra visuotinai priimtinas. Lygiai tas pat yra ir Jungtinėse Valstijose.