Kas ir ką laimi Kalnų Karabache?

„Šiame dokumente nenumatytas turiningas Karabacho klausimo sprendimas. Jame kalbama tik apie karo Karabache nutraukimą. Konfliktas, kaip nebuvo išspręstas tada, taip jis neišspręstas ir dabar", - sakė premjeras.

Anot N.Pašiniano, jeigu Armėnija būtų atsisakiusi pasirašyti dokumentą, apie 20 tūkst. nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos kariškių būtų atsidūrę apsuptyje. „Mes per kelias dienas galėjome prarasti Stepanakertą, o paskui būtume netekę Askerano ir Martakerto. Praradus šiuos miestus, daugiau kaip 20 tūkst. kareivių ir karininkų būtų atsidūrę apsupties žiede, kur jų laukė žūtis arba nelaisvė", - teigė Armėnijos ministras pirmininkas.

Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache.

Pasak V.Putino, Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos liks užimtose pozicijose, o regione bus dislokuotas Rusijos taikdarių kontingentas. Be to, Baku ir Jerevanas turės apsikeisti belaisviais ir žuvusiųjų kūnais.

Pačioje Armėnijoje nuo lapkričio 10 d. vyksta protesto akcijos. Jų dalyviai reikalauja, kad atsistatydintų N.Pašinianas, kuris, opozicijos politikų nuomone, „pasirašė kapituliaciją ir atidavė Karabachą azerbaidžaniečiams".

Armėnijos opozicijos politinės jėgos, kurios vakar vis dar tęsė protestą prie parlamento pastato Jerevano centre, reikalavo, kad N.Pašinianas atsistatydintų iki vidurnakčio. Tačiau jau vakar ryte pasirodė pranešimai, kad saugumo pajėgos suėmė 10 opozicijos lyderių ir minia miesto centre gerokai sumažėjo. Dauguma susirinkusių protestuotojų skandavo „Nikolas išdavikas" ir „Nikolai, pasitrauk", smerkdami tai, kad premjeras sutiko sudaryti nepalankų taikos susitarimą su Azerbaidžanu. Demonstrantai nepaisė paskelbtos karo padėties, pagal kurią mitingai yra draudžiami.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Šiame konflikte tokią situaciją inicijavo ir jai vystytis sąmoningai leido Rusija, suderinusi visus reikalingus klausimus su Azerbaidžanu. Todėl Rusija čia yra faktiškai vienintelė, kuri turi apčiuopiamos naudos. Lygiai taip pat, kaip sukursčius konfliktą tarp abchazų ir gruzinų, atsirado rusų bazės Abchazijoje, sukursčius konfliktą tarp osetinų ir gruzinų, atsirado Rusijos bazės Gruzijos teritorijoje, kurios 2007 m. ten buvo sėkmingai „išbarškintos"... Taip ir čia: sukursčius armėnų ir azerbaidžaniečių konfliktą, be 102-osios karinės bazės, esančios Armėnijoje, atsiranda papildoma rusų karinė bazė Karabacho teritorijoje, siekiant įtvirtinti savo karinio kontingento buvimą Užkaukazėje. O Užkaukazė yra be galo svarbus regionas įvairiais požiūriais, įskaitant ir angliavandenilių bei energijos nešėjų tranzito klausimus. Taigi, šiandien sėdėdami Karabache, rusai gali sėkmingai kontroliuoti šiuos srautus, kas jiems sukuria daug naudos. Amerikiečiai šią situaciją pramiegojo ir nors Nikolui Pašinianui buvo duoti gražiausi pažadai („mes jus apginsime ir neleisime jūsų skriausti"), šiandien rusai baigia atsikratyti jiems nepatogaus provakarietiško lyderio Armėnijoje.

N.Pašinianas yra gana provakarietiška persona. Jungtinių Valstijų rinkiminėje priešpriešoje jis buvo aiškiai angažuotas už demokratų kandidatą, todėl Donaldas Trampas ir nesiėmė itin ryškių jo gelbėjimo operacijų, tik pagrasė mažuoju piršteliu, kaip kadaise V.Putinui, kad jis nesikištų į Amerikos rinkimus... Maždaug taip buvo pasakyta ir šiuo atveju: „Neskerskite labai stipriai vienas kito..." Rezultatas yra toks, kad JAV vidinės problemos nusprendžia net ir tokius, atrodytų, tolimų regionų klausimus. Tačiau atsakymas yra vienas: šioje situacijoje vienintelė, kuri susirinko visus kozirius, yra Rusija. O ką gavo kiti?

Turkai vargais negalais išsimušė galimybę dalyvauti šio konflikto stebėjimo struktūrų veikloje. Azerbaidžanas taip pat negavo to, ką būtų gavęs, jeigu konfliktui būtų leista pagyvuoti dar kokį mėnesį... Azerbaidžanas gavo tik tas teritorijas, kurios jam ir taip priklausė ir plius kelis gabalus Karabacho, išsaugant galimybę grįžti prie šios temos po ketverių metų, paprašant rusų išeiti ir pan. Bet, žinoma, šis klausimas per 4 metus nebus išspręstas, kaip jis nebuvo išspręstas ir per pastaruosius 26 metus. Vadinasi, mes turime dar vieną labai efektyviai įšaldytą konfliktą, kurį bet kada galima reanimuoti, o tuomet ir vėl patrankėlės iš abiejų pusių pradės šaudyti visu pajėgumu... O geopolitinės situacijos valdymas per užšaldytus konfliktus yra tiesiog Rusijos vizitinė kortelė. Kur nepažvelgsi - visur pamatysi tą patį: Padniestrė, Ukraina, Užkaukazė, Sirija, Libija ir t.t. Taip, rusai daug kur įstrigę, tačiau kontroliuoja situaciją.