Karo pabaigos nori visi. Bet skirtingai

Prancūzija ragina derėtis

Rusijos ir Ukrainos karą galima užbaigti tik derybomis, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron).

„Noriu, kad Rusija pralaimėtų Ukrainoje, ir noriu, kad Ukraina sugebėtų apginti savo pozicijas, tačiau esu įsitikinęs, kad galiausiai [konflikto] pabaigos karinėmis priemonėmis pasiekti nepavyks", - interviu transliuotojui „France Inter" ir laikraščiams „Le Figaro" bei „Le Journal du Dimanche" sakė E.Makronas. - Nė viena pusė negali visiškai nugalėti. Nes mobilizacijos poveikis nėra toks didelis, kaip tikėtasi, ir turi pajėgumų ribas."

E.Makronas pakartojo, kad dabar Ukrainai būtinas karinis puolimas, idant Rusija grįžtų prie derybų stalo. Tačiau jis nemano, kad Rusiją reikėtų pulti jos pačios žemėje, kaip kai kas siūlo: „Pirmiausia šie stebėtojai nori sutriuškinti Rusiją. Tokios pozicijos Prancūzija niekada nesilaikė ir niekada nesilaikys."

Prancūzijos prezidentas išsakė abejonių dėl galimybės, jog Rusijos viduje bus daromas didelis spaudimas siekiant nutraukti konfliktą.

„Ar mes nuoširdžiai manome, kad Rusijos pilietinė visuomenė po daugelio sąstingio bei konfliktų metų ras demokratinį sprendimą? Tikrai to norėčiau, bet nelabai tuo tikiu", - teigė E.Makronas.

Prancūzijos lyderis taip pat pažymėjo, kad bet kokia alternatyva Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dabartinėje situacijoje jam atrodo blogesnė.

Rusija pažėrė kaltinimų

Vakarai nepakankamai atviri taikos iniciatyvoms, sekmadienį duodamas interviu televizijai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pranešė TASS. Dėl šios priežasties, tvirtino D.Peskovas, Vakarai tikriausiai nepritars Rusijos prezidento V.Putino ir JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) susitikimui.

Puolamos Ukrainos ir Vakarų šalių požiūriu, nėra pagrindo deryboms, nes Rusija nesiruošia pasitraukti iš užimtų Ukrainos teritorijų ir nori nuversti valdžią Kijeve.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, artimas V.Putino sąjungininkas, jau keliomis progomis siūlė surengti Rusijos ir JAV prezidentų susitikimą. Kaip derybų vietą jis įvardino Baltarusijos sostinę Minską, kur 2015 metais tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai buvo deramasi dėl taikos plano, kuris jau žlugo.

Toks susitikimas mažai tikėtinas, tačiau pirmadienį, netikėtai, Dž.Baidenas atvyko į Kijevą, kur susitiko su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo Ukrainai papildomą, pusės milijardo JAV dolerių dydžio, paramą. Antradienį Dž.Baidenas turėtų sakyti kalbą Lenkijos sostinėje Varšuvoje.

V.Orbanas paaiškino vengrų poziciją

Kalbėdamas apie antirusiškas sankcijas, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) patikino, kad jo šalies pozicijai pritaria daugelis pasaulio šalių, išskyrus Europos valstybes.

Politikas dar kartą pareiškė, kad ribojimų rusiškiems energetiniams ištekliams įvedimas sunaikintų Vengriją. „Nacionalinė konsultacija parodė, kad šiuo klausimu egzistuoja nacionalinė vienybė. Todėl mes ne tik toliau ekonomiškai bendradarbiaujame su Rusija, bet ir rekomenduojame taip pat elgtis visam likusiam Vakarų pasauliui, kadangi nutraukus ryšius nepavyks susitarti nei dėl ugnies nutraukimo, nei dėl taikos derybų", - pabrėžė jis.

V.Orbanas patikslino, jog būtent dėl šių priežasčių Budapeštas neplanuoja taikyti sankcijų Rusijos Cerkvės atstovams. Politiko teigimu, jau užtenka to, kad į sankcionuojamų asmenų sąrašus buvo įtraukti rusų aktoriai ir sportininkai. Taip pat jis pabrėžė, kad Vengrija neatsiribos nuo sveikos nuovokos nepraradusios pasaulio dalies.

„Vengrų pasirinkta pozicija išimtimi yra tik Europoje, tačiau likusiam pasauliui ji yra priimtina", - apibendrino V.Orbanas.

Afrikos ir Lotynų Amerikos paveikti nepavyko

Miunchene vykusią saugumo konferenciją Vakarų šalys pamėgino išnaudoti tam, kad nuteiktų Afrikos bei Lotynų Amerikos šalis prieš Rusiją ir įtikintų jas griežtinti politiką Maskvos atžvilgiu, informuoja britų laikraštis „Financial Times" (FT).

Pasak medžiagos autoriaus, Vakarų šalių atstovai patyrė nesėkmę, kadangi jiems nepavyko įdiegti taip vadinamų Globalių pietų valstybių vadovams idėjos apie tai, jog Rusijos veiksmai Ukrainoje pavojų kelia ne tik Europai, bet ir visam pasauliui.

Buvo pažymėta, kad Afrikos ir Lotynų Amerikos atstovai labiau nerimavo dėl augančios infliacijos, brangstančių energetinių išteklių ir apsirūpinimo maistu saugumo, o ne dėl konflikto Ukrainoje.

Autorius atkreipė dėmesį į tai, kad besivystančios šalys nepatikliai žiūri į Vakarų valstybes, nes šios atsisakė mokėti kompensacijas už klimatui padarytą žalą ir pandemijos pradžioje neskubėjo dalintis vakcinomis.

Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vijeira (Mauro Vieira) pareiškė, kad pasauliui laikas bandyti rasti konflikto Ukrainoje sprendimo būdą.

Kolumbijos viceprezidentė Francija Markes (Francia Marquez) išvis atsisakė diskutuoti apie tai, kas šiame kare laimės ar pralaimės. Ji paragino šalių lyderius daugiau dėmesio skirti kovai su klimato kaita.

Namibijos premjerė Sara Kugongelva-Amadila pabrėžė, jog yra suinteresuota rasti problemos sprendimą, tačiau pasisako prieš kaltės perkėlimą. Jos nuomone, Europa pinigus turėtų leisti ne ginkluotei, o vystymosi Ukrainoje, Afrikoje, Azijoje ir pačioje ES, skatinimui.