1 nuotr.Vašingtono pasiuntinys Turkijoje sekmadienį sakė, kad karas tarp Irano ir Izraelio atvėrė „naują kelią" Artimiesiems Rytams, kuriame Turkija turės svarbų vaidmenį. „Tai, kas ką tik įvyko tarp Izraelio ir Irano yra galimybė mums visiems ištarti: Pertrauka. Sukurkime naują kelią, (o) Turkija tam naujam keliui yra būtina", - ambasadorius Tomas Barrackas sakė Anadolu valstybinei naujienų agentūrai.
„Artimieji Rytai yra pasirengę naujam dialogui, žmonės yra pavargę nuo tos pačios senos istorijos", sakė jis, teigdamas, kad būtina iš naujo apibrėžti dešimtmečius trukusius priešiškumus. Jo teigimu, „Izraelis yra iš naujo apibrėžiamas, o jo kaimynės regione turi su juo susitarti.(Sirijos) prezidentas (Achmedas) al Šara teigė, kad Izraeliui neapykantos nejaučia ir, kad nori taikaus pasienio. Manau Libanas norės to paties. Būtina sutarti su Izraeliu", - sakė jis.
Tai, kas vyksta Sirijoje „didele dalimi vyksta Turkijos dėka", ji- svarbiausia sukilėlių, kurie vadovaujami islamistų nuvertė Basarą Asadą ir suformavo valdžią Damaske, rėmėja. Turkija galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, keisdama naratyvą regione, sakė jis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas „mato tai, kaip progą savo gyvenimuose pakeisti dialogą, - sakė jis. - Dialogas Artimuosiuose Rytuose reikalauja stiprių lyderio savybių".
T. Barrackas taip pat teigė manantis, kad netrukus bus pasiektos paliaubos daug gyvybių nusinešusiame kare Gazoje, o tai paskatins ir pokytį regiono mąstyme. Jis taip pat pareiškė tikintis, kad Turkija ir Izraelis, kurių santykius nutraukė karas Gazoje, atkurs ankstesnius ryšius. „Taip vėl gali nutikti, tai ne religijos klausimas, o nesusipratimas dėl teritorinių siekių. Todėl diskusija, dialogas... įvyks".
Turkijos ir JAV nesutarimas dėl ginklų bus išspręstas iki metų pabaigos
Duodamas interviu valstybės naujienų agentūrai Anadolu T. Barrackas sakė, kad iki metų pabaigos JAV nebetaikys sankcijų Turkijos gynybos sektoriui. Sankcijos buvo taikomos Turkijai įsigijus Rusijos oro gynybos sistemas.
,JAV ir Turkijos prezidentai nurodys savo aukščiausio rango diplomatams „sugalvoti ir tai užbaigti, o Kongresas pritars protingam sprendimui". Abiem pusėms dedant pastangas penkerius metus besitęsusį ginčą galima išspręsti per šešis mėnesius, sakė T. Barrackas. „Manau iki metų pabaigos galime turėti sprendimą, manau jie išspręs problemą", sakė jis.
Vašingtonas, vadovaudamasis 2017 m. įstatymu, žinomu kaip CAATSA, kurio tikslas - riboti Rusijos karinę įtaką, sankcijas Ankarai pradėjo taikyti 2020 m. šiai įsigijus S-400 Rusijos žemė-oras raketų gynybos sistemą. JAV taip pat pašalino Turkiją iš savo F-35 programos, nes Vašingtono teigimu S-400 įsigijimas leistų rusams rinkti informaciją apie slapto reaktyvinio lėktuvo pajėgumus. Tai dar labiau pakenkė NATO sąjungininkių santykiams.
„Apie visa tai kalbėta penkis metus - F-35s, F-16s, S400s, sankcijas, tarifus... Gana. Turime padėti tai į šalį, o Kongresas yra pasirengęs iš naujo tai įvertinti", - sakė T. Barrackas.
Kovą R. T. Erdoganas kalbėjosi su D. Trumpu dėl sutarties, leisiančios Turkijai pirkti JAV F-16 naikintuvus ir būti iš naujo priimtai į F-35 karo lėktuvų kūrimo programą, finalizavimo. Gegužę, jis sakė matąs sankcijų pabaigą, teigdamas, kad prezidentaujant D. Trumpui sankcijos Turkijai laisvėjo.
Antradienį R. T. Erdoganas susitiko su D. Trumpu NATO viršūnių susitikimo Hagoje metu ir kvietė Vašingtoną artimiau bendradarbiauti gynybos pramonės srityje taip skatinant ir prekybą tarp abiejų šalių. „Skatinant gynybos pramonės bendradarbiavimą būtų lengviau pasiekta 100 mlrd. JAV dolerių prekybos apimtis", - sakė jis.
Turkija nori atnaujinti oro gynybos įrangą ir taip pat įsigyti 40 „Eurofighter Typhoons" orlaivių, kuriuos kuria keturių šalių konsorciumas - Vokietijos, D. Britanijos, Ispanijos ir Italijos.
