1 nuotr.Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Chamenėjus (Ali Khamenei) parengė evakuacijos iš Teherano planą, jeigu jo pajėgos nesugebėtų numalšinti vykstančių protestų. Apie tai, remdamasis žvalgybos ataskaita, rašo „The Times".
86 m. A.Chamenėjus, jeigu pamatytų, kad armija ir saugumo pajėgos dezertyruoja, pereina į protestuotojų pusę arba nevykdo įsakymų, planuoja išvykti iš Teherano lydimas 20 padėjėjų ir šeimos narių.
„Planas B" skirtas tik A.Chamenėjui ir jo artimiausiam ratui, įskaitant sūnų bei galimą įpėdinį Modžtabą Chamenėjų (Mojtaba Khamenei)", - leidiniui teigė šaltinis žvalgyboje.
Buvęs Izraelio žvalgybos pareigūnas Benis Sabtis (Beni Sabti), pabėgęs iš Irano po islamo revoliucijos, mano, kad ajatola galėtų bėgti į Rusiją, nes kitur jam vietos nėra.
Planas pagrįstas sėkmingu buvusio Sirijos lyderio Bašaro al Asado (Bashar al Assad) pabėgimu į Maskvą prieš pat sukilėliams užimant Damaską.
Pasak leidinio šaltinio, pasitraukimo iš Teherano planas numato nekilnojamojo turto aktyvų užsienyje ir grynųjų pinigų, turinčių užtikrinti kelionės saugumą, kaupimą.
2013 m. agentūros „Reuters" vertinimais, bendra A.Chamenėjaus aktyvų, įskaitant nekilnojamąjį turtą ir įmones, suma siekė 95 mlrd. JAV dolerių.
Be to, daugelis artimiausių ajatolos padėjėjų, įskaitant Irano Aukštosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorių Alį Laridžanį (Ali Larijani), turi giminaičių užsienyje - JAV, Kanadoje ar Dubajuje.
Žvalgybos ataskaitoje sakoma, kad ajatola yra susilpnintas po pernai 12 d. trukusio karo su Izraeliu ir beveik nesirodo viešumoje. Pirmiau minėtos konfrontacijos metu A.Chamenėjus slėpėsi bunkeryje.
JAV yra pasirengusios įsikišti, jei nuo gruodžio 28 d. Irane besitęsiantys protestai, kuriuos išprovokavo augančios kainos, bus nuslopinti jėga, pažadėjo JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).
Atsakydamas į tai, A.Laridžanis perspėjo, kad Vašingtono įsikišimas į respublikos vidaus reikalus reikštų viso regiono destabilizavimą ir pakenktų Amerikos interesams.
Sausio 1 d. agentūra „Associated Press" pranešė, kad per protestus Irane žuvo mažiausiai šeši žmonės.
Norvegijoje įsikūrusi Irano žmogaus teisių organizacija sausio 4 d. pranešė apie 17 mirčių.
Jos teigimu, mažiausiai 500 žmonių buvo suimti. Irano naujienų agentūra „Mehr" tą pačią dieną pranešė, kad per susirėmimus su protestuotojais Malekčachio mieste žuvo vienas Islamo revoliucinės gvardijos karys.
