Europoje populiarėja dešiniosios partijos

Pasak laikraščio, tai - akivaizdus ženklas, kad rinkėjai, didėjančios infliacijos ir migrantų srauto fone, vis labiau nepatenkinti dabartinių ES šalių vyriausybių politika.

Kraštutinių dešiniųjų atstovai bei prieš migrantus nusistačiusios partijos jau anksčiau yra prisijungusios prie Italijos, Suomijos ir Nyderlandų vyriausybių.

„Bet šiemet jos pirmą kartą pirmauja didžiausiose Europos ekonomikose. Tai gali išprovokuoti politinio nestabilumo laikotarpį visose trijose šalyse, net jei nacionaliniai rinkimai vyktų tik po kelerių metų", - perspėjama straipsnyje.

Prancūzija

Čia pirmiausiai kalbama apie partiją „Nacionalinis sambūris", kuri pasisako prieš migrantus ir šiais metais nuosekliai pirmauja viešosios nuomonės apklausose. Jos lyderio Žordano Bardelos (Jordan Bardella), kraštutinių dešiniųjų politikės Marine Le Pen protežė, reitingas siekia 36 proc.

Pasak sociologų, prezidento rinkimų atveju bet kuris kandidatas iš „Nacionalinio sambūrio" - būtų tai Ž.Bardela, ar M.Le Pen - galėtų laimėti pirmajame ture.

„Nacionalinis sambūris" pastaraisiais metais iš protestų judėjimo tapo didžiausia partija Prancūzijoje, užimančia pirmąją vietą Nacionalinėje Asamblėjoje. Jos populiarumas tiesiogiai susijęs su piliečių, nerimaujančių dėl to, jog musulmonų mažuma kelia grėsmę šalies pasaulietinėms vertybėms bei susirūpinusių dėl mažėjančio dirbančių ir viduriniosios klasės šeimų gyvenimo lygio, pozicija. „To nepakanka, kad kraštutinių dešiniųjų partija perimtų vyriausybės vadžias į savo rankas, bet tai labai komplikavo šalies valdymą", - rašo WSJ.

Anksčiau Ž.Bardela paragino prezidentą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron) surengti naujus parlamento rinkimus arba atsistatydinti.

Jungtinė Karalystė

Šalyje vienu iš rinkimų lyderių buvo kraštutinių dešiniųjų partija „Reform UK", kuri aktyviai priešinasi migrantams. Jai vadovauja Naidželas Faradžas (Nigel Farage), vienas pagrindinių referendumo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES iniciatorių. Jis taip pat kaltina Vakarų šalis paskatinus Rusijos ir Ukrainos konfliktą.

„Reform UK" per pastaruosius šešis mėnesius viešosios nuomonės apklausose smarkiai aplenkė valdančiąją Leiboristų partiją ir opozicinę Konservatorių partiją - politinį duetą, dominavusį britų politikoje pastarąjį šimtmetį.

Kalbant apie Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, pastaraisiais metais jos patyrė didžiausią imigracijos antplūdį istorijoje. Pavyzdžiui, 2021-2024 m. į JK atvyko 4,5 mln. legalių užsieniečių (daugiausia iš Indijos, Nigerijos ir Kinijos).

Tuo pat metu tūkstančiai žmonių kasmet nelegaliai kerta Lamanšo sąsiaurį savadarbiais laivais, tikėdamiesi gauti prieglobstį. Rugpjūčio pabaigoje jų skaičius pasiekė 29 tūkst. Dėl to Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris (Keir Starmer), pernai žadėjęs sunaikinti neteisėtą migrantų gabenimą kontroliuojančias gaujas ir sumažinti nelegalių sienos kirtimų skaičių, sulaukė kritikos.

Be to, šią vasarą Anglijos miestuose kilo protestai dėl to, kad vyriausybė, iki prieglobsčio klausimo sprendimo, už mokesčių mokėtojų pinigus apgyvendino nelegalus šalies viešbučiuose.

Vokietija

Remiantis apklausomis, Vokietijoje populiariausia buvo dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai" (AfD). Pastarosiomis savaitėmis ji šiek tiek pralenkė valdančiąją konservatorių partiją „Vokietijos krikščionių ir demokratų sąjunga".

Dabartinės valdžios institucijos nesėkmingai bando kovoti su migracija. Jų mėginimai baigėsi tuo, kad prieglobsčio prašymų skaičius pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo daugiau nei trečdaliu.

Tuo pat metu šalis susiduria su stiprėjančiomis ekonominėmis problemomis. Reikalas tas, kad tokios ekonomikos augimą turėjusios paskatinti priemonės kaip įmonių pajamų mokesčių mažinimas ar didesnės investicijos į infrastruktūrą, neturėjo jokio poveikio: „per paskutinį ketvirtį ekonomika sumažėjo 0,3 proc., kas pratęsė dvejus metus trunkančią recesiją".

Tyrimų agentūros „Forsa" vadovas Manfredas Giulneris (Manfred Gullner) nurodė, kad tokie veiksniai lėmė partijos „AfD" populiarumą: „Rinkėjai mato daug vyriausybės veiksmų, tačiau nejaučia jokio poveikio".

„AfD" pasisako už nelegalių migrantų deportaciją, Vokietijos išstojimą iš ES ir siūlo permąstyti Holokausto atminties kultūrą. Partija taip pat siūlo atkurti dialogą su Rusija, pirmiausia - energetikos srityje, dėl ko ji buvo kritikuojama. Tarp tų, kurie palaikė „AfD", buvo milijardierius Ilonas Maskas (Elon Musk) ir JAV viceprezidentas Džeismas D.Vensas (J. D. Vance).

O rugsėjo 2 d., likus mažiau nei dviem savaitėms iki vietos rinkimų didelėje Vakarų Vokietijos federalinėje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, buvo praneša, kad mirė šeši „AfD" kandidatai. Vidaus reikalų ministerija pažymėjo, kad kampanijos metu mirė ir kitų partijų kandidatai, policija šiose mirtyse nieko įtartino neįžvelgė, tačiau tai paskatino diskusijas socialiniuose tinkluose.

WSJ akcentuoja, kad daugelis Europos šalių, kaip ir JAV, po pandemijos susidūrė su dviem iššūkiais: rekordine imigracija, kuri sukėlė rinkėjų nepasitenkinimą, ir infliacija, kuri dabar lėtėja, tačiau žaliavų kainos išlieka žymiai didesnės nei anksčiau. Tačiau, skirtingai nei JAV, daugumoje Europos šalių ekonomika praktiškai neauga, o tai stiprina ES gyventojų stagnacijos ir politinės aklavietės nuojautas.

Konsultacinės bendrovės „McLartity Associates" Europos padalinio vadovas Džeremis Galonas (Jeremy Gallon) patikslino, kad ekonomikos nuosmukis kartu su sparčia imigracija sukūrė toksišką derinį, nuteikusį rinkėjus prieš valdančiąsias partijas.