1 nuotr.Estijos kariuomenės vado manymu, šalyje girdisi per daug karo isterijos balsų ir per mažai konstruktyvių, informuotų diskusijų apie dabartinę saugumo padėtį, rašo visuomeninis transliuotojas ERR.
„Kalbama, kad kitas (taikinys – ELTA) bus Narva, o tai tik kursto isteriją ir neatspindi realybės. Manau, kad informacinėje erdvėje trūksta tikslumo“, – interviu žurnalui „Sõdur“ sakė Estijos gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Andrusas Merilo.
„Tačiau žinau, kad žmonės mąsto ir kelia klausimus. Kai aiškiai suprantama, ką reikia daryti, imamasi veiksmų, kad būtų užtikrintos bazinės pasiruošimo sąlygos“, – teigė jis.
Pasak A. Merilo, pasiruošimas reiškia pasirengimą ne tik karui, bet ir kitoms krizėms, pavyzdžiui, elektros tiekimo nutrūkimui ar pūgai, galinčiai įkalinti žmones.
„Būtent dabar, manau, ši karo isterija yra labai žalinga. Žmonės linkę bijoti to, ko nesupranta, ir juos greitai apima panika. O kai žmogus yra pasirengęs tam tikram įvykiui, jis elgiasi daug racionaliau. Mums dar yra ką nuveikti“, – kalbėjo generolas leitenantas.
A. Merilo teigė, kad visuomenė turi geriau suprasti, kaip saugumo padėties pokyčiai gali paveikti visus. Jis pabrėžė, kad reikalinga veiksmingesnė komunikacija platesnei visuomenei.
„Visi turi suprasti, kad taikos metas baigėsi. Europoje vyksta plataus masto karas. Kaip viskas klostysis toliau iš dalies priklauso nuo mūsų veiksmų. Jei pasirengsime blogiausiam scenarijui, karą atgrasysime. Jei manysime, kad nieko neatsitiks, rizikuosime pakartoti istorijos klaidas. Karas nėra retai pasitaikanti istorinė anomalija – tai gana dažnas reiškinys. Turime į jį žiūrėti atitinkamai ir išlikti ramūs“, – sakė Estijos kariuomenės vadas.
Paklaustas, ar mūšio lauke Estija būtų lygiavertė priešininkė Rusijai, A. Merilo teigė, kad vienai šaliai būtų labai sunku, bet Estija nėra viena. Ji yra NATO – stipriausio pasaulyje karinio aljanso – narė.
„Rusija taip pat turi suprasti, kad Estija yra pakankamai stipri. Net jei jie apsiskaičiavę mus užpultų, greitos pergalės nepasiektų. Tokio „trys dienos iki Talino“ scenarijaus nėra. Jis žlugtų, kaip kad žlugo Ukrainoje. Bet mums reikia sudaryti tokį įspūdį. Mes stipriname savo nepriklausomą gynybos pajėgumą kaip kolektyvinės gynybos dalį. Mūsų sąjungininkai aplink mus daro tą patį. Rusija turi vertinti visumą“, – pabrėžė generolas leitenantas.
Pasak A. Merilo, karas Ukrainoje iš esmės patvirtino tas žinias ir vertinimus, kuriuos Estijos gynybos pajėgos turėjo jau dešimtmečius.
„Jei kas nors mano, kad darome kažką visiškai naujo, tai čia nėra tas atvejis. Mes jau seniai perpratome Rusijos karinę doktriną. Tačiau ji toliau vystosi, ir mes dabar – galbūt pirmą kartą istorijoje – esame tokioje padėtyje, kad turime potencialių išteklių pasiekti kovinę parengtį anksčiau nei Rusija“.
