Estija ne tik yra pasirengusi galimam Rusijos puolimui, bet ir konflikto atveju smogtų atgal. Tai pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Margusas Cahkna (Margus Tsahkna) interviu britų leidiniui „The Telegraph".
Skambus pareiškimas
M.Cahkna patikino, jog kilus ginkluotam konfliktui tarp Rusijos ir Baltijos šalių, Estija perkeltų karines operacijas į Rusijos teritoriją.
Pasak ministro, Estija, Latvija ir Lietuva yra pasiruošusios atremti bet kokias invazijas, o po to sektų triuškinantis kontrpuolimas.
„The Telegraph" paaiškino, kad Estijos ministras tikriausiai turėjo omenyje ne pačios respublikos karinius smūgius, o bendrą visų NATO pajėgų veiklą.
Panašiai M.Cahkna yra kalbėjęs ir anksčiau.
2025 m. birželį jis tuos pačius teiginius išsakė interviu amerikietiškam leidiniui „Defense One".
„Nauja koncepcija yra tokia, kad jei Rusija pultų, mes perkeltume karą į jos teritoriją, - tuomet tikino M.Cahkna. - Neturime laiko diskusijoms. Privalome veikti pirmosiomis minutėmis ir valandomis."
Vasario 18 d. ministras patikino, kad jeigu NATO gynybos planuose bus numatytas branduolinio ginklo Estijoje dislokavimas, šalies Vyriausybė tam pritars.
Imitacinis žaidimas
M.Cahknos pareiškimas nuskambėjo atsižvelgiant į naujausius simuliacinių pratybų, kurias vasario pradžioje organizavo laikraštis „Die Welt" kartu su Vokietijos karo žaidimų centru Helmuto Šmidto universitete, rezultatus.
„The Wall Street Journal" pranešė, kad jų tikslas buvo įvertinti Baltijos šalių ir NATO pasirengimą hipotetinei Rusijos invazijai.
Simuliacijoje dalyvavo 16 buvusių aukšto rango Vokietijos ir NATO pareigūnų, įskaitant įstatymų leidėjus ir saugumo ekspertus.
Pratybų pabaigoje paaiškėjo, kad žaidimo metu Aljansas pralaimėjo Rusijai, o pastarajai vos per kelias dienas pavyko įsitvirtinti visose Baltijos šalyse.
Straipsnyje, cituojant Europos politikų ir karo ekspertų žodžius, pažymima, kad, jų nuomone, invazijos ar net plataus masto Rusijos puolimo prieš NATO ir ES šalis tikimybė padidėjo augančios įtampos tarp Europos ir JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) dėl Grenlandijos, Ukrainos, prekybos ir kitų klausimų fone.
Pagal pratybų scenarijų Rusija paskelbė humanitarinę krizę Kaliningrado srityje, o po to užėmė Suvalkų koridorių ir Marijampolę.
JAV nusprendė netaikyti NATO 5-ojo straipsnio, Vokietija elgėsi neryžtingai, o Lenkija, nors ir mobilizavosi, nepasiuntė karių į Lietuvą. Dėl to Rusija greitai įveikė NATO.
Lietuvos karo ekspertai simuliaciją sukritikavo.
Į naujus Estijos užsienio reikalų ministro pareiškimus sureagavo ir Rusijos Valstybės Dūma.
Jos deputatas Viktoras Sobolevas priminė, kad Rusijos vadovybė ne kartą patikino, jog neketina veržtis į Estiją ir kitas Baltijos šalis.