ES viršūnių susitikimas nepadėjo, paskola Kijevui užblokuota: kas toliau?

„Tai grubus nelojalumo aktas“, – po ketvirtadienį Briuselyje vykusio ES viršūnių susitikimo pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir taip pat pažymėjo, kad „dar niekada nebuvo nieko panašaus“.

Daugelio ES lyderių nusivylimui, V. Orbanas ankstesniame viršūnių susitikime gruodžio mėnesį pritarė šiai paskolai, tačiau jo vyriausybė pakeitė kursą, kuomet kilo ginčas su Kijevu dėl nutrūkusio rusiškos naftos tiekimo.

„Tai paliks gilius randus“, – sakė F. Merzas ir įspėjo apie V. Orbano pozicijos pasikeitimo padarinius.

F. Merzui antrino ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Vienbalsis susitarimas dėl paskolos „turi būti gerbiamas ir įgyvendintas nedelsiant, laikantis lojalaus bendradarbiavimo principo“, – pabrėžė jis.

Tačiau V. Orbanas atmetė galimybę panaikinti savo vyriausybės veto dėl paskolos, taip pat ir dėl 20-ojo ES sankcijų Maskvai paketo, kol nebus atnaujintas rusiškos naftos tiekimas ginčijamu naftotiekiu „Družba“, einančiu per Ukrainą.

„Čia niekada nepalaikysiu jokio Ukrainai palankaus sprendimo“, – tvirtino V. Orbanas.

„Vengrijos pozicija yra labai paprasta. Esame pasirengę paremti Ukrainą, kai gausime savo naftą, kurią jie blokuoja“, – kalbėjo jis.

Naftotiekiu „Družba“ per Ukrainą į Vengriją ir Slovakiją tekėjo rusiška nafta, tačiau, kaip teigia Kyjivas, sausio mėnesį jis buvo pažeistas per Rusijos smūgį.

Nutrūkęs degalų tiekimas tik dar labiau padidino įtampą tarp Budapešto ir Kijevo.

Vengrija pareikalavo, kad Kijevas greitai suremontuotų šį vamzdyną ir atnaujintų tranzitą.

Anot Ukrainos, greitas remontas nebuvo įmanomas. Ginčydamas Kyjivo teiginius, Budapeštas vetavo naują sankcijų paketą Rusijai ir užblokavo paskolos išmokėjimą Ukrainai.

Pasak ES pareigūnų, Ukraina neseniai priėmė techninę ir finansinę bloko paramą naftotiekio remontui. Tačiau Kijevas pažymėjo, kad būtini remonto darbai užtruks dar pusantro mėnesio.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kad Vengrija, keldama sąlygas dėl paskolos, kurių negalėtų užtikrinti nei ES, nei jos šalys narės, nesielgia geranoriškai.

Rusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios ne kartą smogė į šį naftotiekį, nurodė A. Costa.

Nuolatinis Rusijos padarytos žalos remontas nebuvo nei Ukrainos, nei ES atsakomybė, sakė jis. A. Costa kartu pažymėjo, kad tik Rusija gali nuspręsti, ar ir vėl bandys sunaikinti „Družba“ vamzdyną, ar ne.

Tikisi pirmosios paskolos išmokos pagal planą

Nepaisant atkaklaus Vengrijos priešinimosi, bendrame pareiškime, kurį palaikė 25 iš 27 bloko šalių narių, sakoma, kad ES lyderiai „iki balandžio pradžios tikisi pirmosios išmokos Ukrainai“, kaip ir planuota.

Be V. Orbano, pareiškimo nepalaikė ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico. Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše R. Fico sakė, kad Briuselyje vykusiame susitikime nebuvo padaryta pažanga ir nebuvo nustatyta data, kada bus atnaujintas rusiškos naftos tiekimas.

Šios lėšos skirtos padengti skubiausius Ukrainos finansinius poreikius iki 2027 m. pabaigos ir sudaryti sąlygas šaliai toliau gintis nuo Rusijos.

Šiuo metu atvirai nesvarstomos jokios paskolos paketo alternatyvos. Jei aklavietė išliks, sostinės teoriškai galėtų suteikti reikiamas garantijas, užuot naudojusios bendrą ES biudžetą paskolai užtikrinti, nes tam reikia vienbalsio pritarimo.

V. Orbano vyriausybės balandžio mėnesį laukia sunkūs parlamento rinkimai, kurie kursto spėliones, kad veto dėl naujų pagalbos priemonių yra jo perrinkimo kampanijos dalis.

„Vengrijoje taip pat gali būti vidinių politinių priežasčių, dėl kurių ministras pirmininkas blokuoja šią išmoką“, – sakė F. Merzas ir kartu pridūrė, kad galbūt laikas parodys, jog paskola galiausiai bus suteikta.