1 nuotr.Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pasiūlė apriboti prekybos ryšius su Izraeliu ir įvesti sankcijas ministrams – tai būtų griežčiausi bloko veiksmai dėl karo Gazos Ruože, tačiau šias priemones bus sunku priimti, nes į tai nenoriai žvelgia pagrindinės šalys narės.
Vis dėlto Europos Komisija (EK) pranešė, kad pati imsis neatidėliotinų veiksmų ir įšaldys maždaug 20 mln. eurų vertės dvišalę paramą Izraeliui. EK tokį žingsnį žengė tuo metu, kai 27 šalis nares turinti Bendrija patiria vis didesnį spaudimą imtis veiksmų prieš Izraelį dėl jo niokojančio puolimo Gazos Ruože, kuris vyksta jau beveik dvejus metus.
„Gazos Ruože kasdien vykstantys siaubingi įvykiai turi liautis“, – pareiškė Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
„Reikia nedelsiant nutraukti ugnį, užtikrinti nevaržomą humanitarinės pagalbos pristatymą ir išlaisvinti visus „Hamas“ laikomus įkaitus“, – sakė ji.
Pagal naujuosius pasiūlymus Briuselis siekia suspenduoti kai kurias bendradarbiavimo susitarimo su Izraeliu, leidžiančio taikyti mažesnius muitus iš šios šalies atvykstančioms prekėms, dalis. Pareigūnai teigia, kad tai paveiktų daugaiu nei trečdalį Izraelio eksporto į ES, kurio vertė siekia apie 6 mlrd. eurų, įskaitant svarbią žemės ūkio produkciją, tokią kaip datulės ir riešutai.
EK taip pat paragino įšaldyti turtą ir uždrausti išduoti vizas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Izraelio vyriausybės ministrams Itamarui Ben Gvirui ir Bezaleliui Smotrichui, kurių „ekstremistinė“ retorika kaltinama smurto kurstymu.
Šios priemonės, apie kurias U. von der Leyen iš pradžių užsiminė praėjusią savaitę pasakytoje svarbioje kalboje, yra griežčiausias EK pirmininkės bandymas paspausti Izraelį.
„Ši diena žymi kritinį lūžio tašką siekiant patraukti Izraelį atsakomybėn“, – nurodė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Harrisas.
Tačiau tam nepritaria pagrindinės šalys narės, ypač U. von der Leyen gimtoji Vokietija ir Italija, o tai reiškia, kad bus sunku gauti pakankamai ES šalių paramos, jog būtų uždegta žalia šviesa. Dėl tokio nepritarimo jau buvo pristabdytas švelnesnis pasiūlymas nutraukti finansavimą Izraelio technologijų startuoliams, o tai papiktino veiksmų reikalaujančias ES šalis.
Tačiau U. von der Leyen Komisija gali ir pati nuspręsti įšaldyti dvišalę paramą. Šis žingsnis neapims lėšų, skiriamų pilietinės visuomenės grupėms ir Izraelio Holokausto memorialui „Jad Vašem“.
„Neveiks“
Izraelis jau yra paraginęs Briuselį neįgyvendinti šių pasiūlymų. Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras laiške, skirtame U. von der Leyen, rašė, kad „spaudimas sankcijomis neveiks“. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas primygtinai tvirtino, kad „tikslas nėra nubausti Izraelį“, o pabandyti pagerinti humanitarinę padėtį Gazos Ruože.
Iniciatyvos imtis veiksmų imtasi tuo metu, kai Izraelis susilaukia naujo tarptautinio pasmerkimo dėl didelio sausumos puolimo Gazos mieste. Kariuomenė antradienį prieš aušrą pradėjo smarkiai bombarduoti šį miestą ir pasiuntė savo karius giliau į jo teritoriją.
Tuo tarpu Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai apkaltino Izraelį vykdant genocidą Gazos Ruože ir pareiškė, kad šį nusikaltimą pakurstė ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir kiti aukšto rango pareigūnai.
Karas prasidėjo po to, kai 2023 m. spalio 7 d. islamistinės palestiniečių grupuotės „Hamas“ smogikai užpuolė Izraelio pasienio bendruomenes. Dėl to žuvo 1 219 žmonių, daugiausia civiliai, rodo oficialiais duomenimis paremti naujienų agentūros AFP skaičiavimai.
Per atsakomąją Izraelio kampaniją Gazos Ruože žuvo mažiausiai 64 964 žmonės, taip pat daugiausia civiliai, skaičiuoja šios teritorijos sveikatos apsaugos ministerija, kurios duomenis JT laiko patikimais.
Izraelio kariuomenė teigia, kad Gazos mieste yra 2-3 tūkst. „Hamas“ smogikų ir kad išsikėlė apie 40 proc. gyventojų.
