1 nuotr.Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį susitiks Briuselyje, siekdami susitarti, kaip ateinančiais metais finansuoti Ukrainos ekonominius ir karinius poreikius.
Daugiausiai diskusijų keliantis finansavimo modelis numato užtikrinti, kad pagal bloko sankcijas įšaldytas Rusijos valstybės turtas taptų prieinamas Ukrainai kaip paskola, kurią Kijevas turėtų grąžinti tik tuo atveju, jei Rusija po karo mokėtų reparacijas.
Europos Komisija (EK) pasiūlė dalimis suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų, kurie 2026 ir 2027 m. padengtų finansinius ir karinius poreikius, ir papildomus 45 mlrd. eurų kitoms Kijevui pastaraisiais metais suteiktoms paskoloms grąžinti.
Belgija, kurios jurisdikcijoje laikoma apie 185 mlrd. eurų iš 210 mlrd. eurų vertės ES įšaldyto Rusijos turto, priešinasi šiam planui, motyvuodama teisiniais ir finansiniais rizikos veiksniais.
Belgijos vyriausybė ypač baiminasi, kad Maskva gali imtis atsakomųjų veiksmų prieš Europos privačius asmenis ir įmones, ir ragina įdiegti saugiklius.
Norint patvirtinti paskolą, reikia vadinamosios kvalifikuotos balsų daugumos – mažiausiai 15 iš 27 ES šalių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, pritarimo, tačiau mažai tikėtina, kad kitos ES valstybės bus pasirengusios balsuoti prieš Belgiją.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį paskelbė, jog diskusija dėl „reparacijų kredito“ Ukrainai iš įšaldyto Rusijos turto buvo išbraukta iš ketvirtadienį prasidėsiančio ES lyderių viršūnių susitikimo darbotvarkės.
„Šįryt Komisijos pirmininkė paskelbė, kad Komisija nusileido ir kad Rusijos turto klausimas nebus keliamas derybų metu. Jei teisingai supratau tai, ką šiandien pasakė Komisijos pirmininkė – ir manau, kad supratau teisingai, – tai ji pasakė, kad rytoj įvyksiančiose derybose Rusijos turto klausimas keliamas nebus“, – sakė jis trečiadienį žurnalistams.
Manoma, kad derybos užsitęs, o ES lyderiai greičiausiai liks Belgijos sostinėje iki penktadienio.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja dalyvauti viršūnių susitikime kaip svečias.
Be Ukrainos, ES lyderiai taip pat aptars kitą ilgalaikį 2028–2034 m. bloko biudžetą ir nustatys būsimų derybų kryptį.
Po susitikimo su Vakarų Balkanų šalimis ES lyderiai turėtų aptarti pažangą stojimo procese, kurią padarė į bloką norinčios įstoti valstybės.
Į darbotvarkę taip pat įtraukti pokalbiai apie geoekonominę padėtį ir ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria ES, įskaitant silpnėjančią konkurenciją.
Be to, viršūnių susitikimo paraštėse ES šalys gali pasiekti susitarimą dėl laisvosios prekybos sutarties su keturiomis Lotynų Amerikos „Mercosur“ šalimis – Brazilija, Argentina, Urugvajumi ir Paragvajumi – pasirašymo.
